SMURTAS AKUŠERIJOJE
Trumpa apybraiža
1. Kaip tai atrodo konkrečiai?
„Gydytojas gydo ne žmogų apskritai, bet paskirą žmogų“
(Aristotelis)
Prieš aptardami labiau teoriniu lygmeniu, pradėkime
nuo konkrečių atvejų, nes nukenčia ne abstraktūs, o konkretūs žmonės:
-
seselės (akušerės) įstūmė moters jau užgimstantį vaiką
„atgal“ ir laikė jį viduje šešias minutes todėl, kad į palatą dar nebuvo atėjęs
gydytojas, ir todėl, kad seselės prieš tai buvo supykusios ant moters dėl to,
kad ji, priešingai jų paliepimams, nesutiko gultis (pakeisti padėties iš
statmenos į horizontalią); šis seselių veiksmas sukėlė nepagydomą svarbaus
apatinės kūno dalies nervo pažeidimą, dėl ko moteris nebegali turėti vaikų,
užsiimti lytiniais santykiais ir kt., nuolat geria nuskausminamuosius ir t. t.
-
vėlyvo nėštumo metu moteris buvo skubiai
hospitalizuota vien dėl padidėjusio kraujospūdžio, kurio akivaizdi priežastis
buvo tiesiog ta, kad ji vėluodama į eilinį susitikimą su gydytoja labai skubėjo
ir labai greitai užbėgo laiptais; sužinojusi, kad yra hospitalizuojama, ji dar
labiau susinervino, o kraujospūdis, žinoma, nesumažėjo; po kiek laiko jis,
natūralu, vėl tapo normalus, bet moterį atsisakyta išleisti iš ligoninės,
sakant, kad greitai vis vien turės pagimdyti, o gimdymas bus pradėtas
panaudojant medikamentus; negana to, jai esant vienai ir vis dar izoliuotai nuo
kol kas neatvykusių artimųjų, „belaukiant gimdymo“, dešimt vyriškos lyties
praktikantų paeiliui atliko vaginines apžiūras medicininės praktikos tikslu,
nepaisydami jos prašymų, maldavimų liautis; tuo metu iš jos buvo tyčiojamasi –
„kaip gimdysi, jei nepakeli skausmo“;
-
gimdymo metu moteris „nubausta“ už tai, kad nesutiko
greičiau pabaigti gimdymo, taigi „nepasitikėjo gydytojais“ – gydytoja itin
grubiai atliko vaginines apžiūras, kurių metu ranka plėtė gimdos kaklelį, ir,
motyvuodama tuo, kad jos ranka „nelaiminga“, nurodė tą patį atlikti ir seselei;
seselė ir gydytoja tai pakaitomis atliko keletą kartų, keldamos didžiulį
skausmą; vėliau ligoninė neigė, kad jų personalas taip elgėsi;
-
gydytojas norėjo, kad gimdymas baigtųsi greičiau,
todėl seselė ėmė ruošti moters makštį/tarpvietę epiziotomijai (chirurginiam
kirpimui), ir tai atliko nesant medicininės būtinybės ir nepaisant moters
prašymų to nedaryti; kūdikis buvo ištrauktas jėga, prakirpus motinos lyties
organus;
-
neįgaliai moteriai be jos žinios cezario pjūvio
operacijos metu buvo atliktas kiaušintakių atidalijimas (sterilizacija), o apie
tai ji sužinojo tik po daugelio metų nesėkmingų bandymų pastoti antrą kartą;
-
operacijos metu chirurgas ant moters gimdos išbraižė
4-5 cm ilgio savo alma mater inicialus; paaiškėjo, kad tai daryti jam
buvo įprasta, taip pat buvo pasielgta ir su kitomis pacientėmis;
-
siekdamas greičiau pabaigti gimdymą,
gydytojas-ginekologas paskyrė per didelę dozę skatinamųjų vaistų – šitaip tyčia
sukeldamas vaisiaus distresą ir sukurdamas dingstį atlikti skubią cezario
pjūvio operaciją;
-
gydytojų-akušerių kreipimusi, teismas priėmė sprendimą
atlikti moteriai cezario pjūvį prieš jos valią, nes neva jos gimdymas užsitęsęs
ir pavojingas kūdikiui, nors tai tebuvo šališka, geru šiuolaikiniu mokslu
neparemta vienos gydytojų grupės nuomonė;
-
nėščia moteris gimdymo palatoje atsisakė vagininės
apžiūros, todėl gydytojas tiesiog pasakė „Dabar darysime taip“ ir iš nugaros
jėga pakėlęs jos sijoną įgrūdo ranką į makštį;
-
moteriai esant be sąmonės dėl narkozės praktikantai
atliko jos dubens srities apžiūras (pro makštį) be jos išankstinio sutikimo ir
be jos žinios;
-
jauna seselė (akušerė), norėdama vyresniems
kolegoms/kolegėms pasigirti greitai užbaigtu gimdymu, rankomis stūmė pacientės
gimdos dugną, rizikuodama moters ir kūdikio traumomis;
-
moteris atvyko gimdyti ligoninėje ir kartu atsivežė
arbatos, kurią jai buvo rekomendavusi po gimdymo gerti dula; dėl to
prižiūrintis med. personalas ėmė iš jos tyčiotis, vadindami ją „natūraliste“;
-
pastojusi paauglė su motina atvažiavo gimdyti į
ligoninę; dėl savo amžiaus ir dėl namuose mamos jai duotos gerti žolelių
arbatos, kuri, anot seselių, esą per anksti iššaukė gimdymą, susilaukė didelio
med. personalo nepalankumo; gimdymas praėjo gerai, paauglės dukra gimė sveika,
tačiau seselė ranka placentą ištraukė taip smarkiai, kad kartu išlupo ir gimdą,
kurią med. personalas dar tris kartus bandė sukišti atgal; gimdą teko
pašalinti;
-
stipriai traukiant placentą, kartu buvo ištraukta ir
moters gimda; moteris rėkė iš skausmo, bet už palatos durų esantys artimieji
manė, kad tai dėl gimdymo skausmo; moteris mirė;
-
užbaigiant gimdymą pilvo spaudimu, buvo sulaužyti
kūdikio kaulai;
-
pasinaudodamas nėščios moters jautrumu, med.
personalas ėmė jai daryti spaudimą pradėti rizikingą medikamentinį gimdymo
skatinimą vien todėl, kad ji „per ilgai“
užtruko ligoninėje, nors jos ir vaisiaus būklė buvo gera ir nereikalavo
medicininės pagalbos;
-
moters gimdymo metu vaisiaus būklė „dėl viso pikto“
buvo nuolat stebima elektroniškai; dėl to moteris negalėjo judėti, vaikščioti,
o tai apsunkino jos gimdymą; pagaliau, klaidingai įvertinus vaisiaus būklės
rodmenis ir klaidingai diagnozavus neigiamus jo būklės pokyčius, atliktas
nereikalingas cezario pjūvis;
-
nėščiai moteriai esant ant apžiūros ginekologinės
kėdės, priklausomoje padėtyje, gydytoja-ginekologė ir seselė (akušerė) staiga
ėmė tyčiotis, kad neranda apžiūros instrumento ir atlikti apžiūrą pro makštį
pasišviesdamos vienos iš jų asmeniniu mobiliuoju telefonu, pašaipiai
aptarinėdamos, ar gerai ir kas matyti;
-
po persileidimo moteriai gimdos valymo operacija
atlikta tiesiog ją pririšus ir visai be nuskausminimo, ją žeminant žodžiu.
Tai tik keletas skirtingų – ir
skirtingo rimtumo ar žiaurumo, tačiau charakteringų – gimdymo priežiūros atvejų
Lietuvoje, JAV, Rusijoje, Meksikoje, Kroatijoje, Didžiojoje Britanijoje,
Ispanijoje ir kt., iliustruojančių šioje srityje esančias problemas. Vieni iš
šių atvejų pasiekė teismą ir nukentėjusios moterys po sunkaus bylinėjimosi gavo
kompensaciją už padarytą žalą, kitais atvejais
„pritrūko įrodymų“ arba pritrūko jėgų bylinėtis ir pan., dar kiti pateko
į mokslinių tyrimų išvadas arba – anonimiškai arba ne – į socialinius tinklus
arba viešąją erdvę apskritai.
Nors ne kiekvienu atveju pasekmės
yra pačios sunkiausios (sunkus neįgalumas ar mirtis), tačiau net pagal
oficialią statistiką chirurgija ir medikamentai taikomi itin ženkliai
didesnėje visų gimdymų dalyje, nei būtų galima pagrįsti ar pateisinti kūdikio
arba mamos sveikatos saugojimo sumetimais. Pvz., pasak Pasaulio sveikatos
organizacijos, epiziotomijų (tarpvietės kirpimų) turėtų būti vienetai, kai jų
skirtingose ligoninėse yra maždaug nuo 20% iki 80%; cezario pjūvių maksimalus
skaičius neturėtų viršyti 15% visų gimdymų, kai tuo tarpu tikrasis jų kiekis
apima, skirtingose ligoninėse, daugiau nei 20 ar 30, ar kai kur net 50%. Tokios
procedūros kaip pilvo spaudimas daug kur oficialiai nėra leidžiamos, todėl yra
atliekamos „slapta“, nežymint med. dokumentuose ir statistikoje.
Akušerinį smurtą patyrusioms
moterims diagnozuojamas ir potrauminio streso sutrikimas.
2. Kas tai yra?
„Paprasti žmonės nežino, kad viskas
yra įmanoma“ (D. Rousset, cit. pg. H. Arendt)
Smurtu akušerijoje (angl. obstetric violence, isp. violencia
obstétrica) yra vadinamas fizinis ir dvasinis
smurtas prieš moteris gydymo (nėštumo ir gimdymo priežiūros) įstaigose,
vykdomas prižiūrinčių medikų, ypač paties gimdymo metu.
Šis reiškinys yra sisteminis, tačiau
normalizuotas, todėl viešumoje nepastebimas. Jį patyrusios moterys (arba
stebėję šeimos nariai) būna linkusios laikyti tai pavieniu ar atsitiktiniu
blogu elgesiu („pasitaikė blogas gydytojas“) arba atsakomybę už traumą
linkstama priskirti „sunkiam gimdymui“ – esą dėl to, kad gimdymas savaime tapo
komplikuotas, stresinis, arba tiesiog dėl to, kad „gimdyti yra skausmingas“.
Šių normalizuotų praktikų žala apima
rutininį nesiskaitymą su gimdančios moters orumu, diagnozuojamą potrauminio
streso sindromą (nemaišyti su pogimdyvine depresija), ryšio su naujagimiu
užmezgimo sunkumus, psichologines ir fizines maitinimo krūtimi problemas,
stiprias fizines traumas gimdos ir kitų lyties organų srityje (kylančias ne dėl
gimdymo, bet dėl ypač netinkamos gimdymo priežiūros), fizines traumas kūdikiui,
ženkliai ilgesnį ir sunkesnį atsistatymo po gimdymo laikotarpį, ilgai
atsimenamą pažeminimą, baimę dėl kito gimdymo ar net nenorą darkart pastoti ir
gimdyti (kartais ir fizinės galimybės pastoti ir gimdyti netekimą).
Smurtinis elgesys prieš gimdančias
moteris apima:
·
moterų žalojimą medicininėmis procedūromis, kurios
atliekamos ne dėl sveikatos, bet kitu tikslu – dėl greitesnio, ar
„efektyvesnio“, ar pigesnio gimdymo;
·
moterų traumavimą rutiniškai taikant blogąsias nėštumo
priežiūros praktikas, paprastai tai darant „neoficialiai“, t. y. nežymint
veiksmų atlikimo ligos istorijose, nusižengiant oficialioms metodikoms,
deklaruojamoms gerosioms praktikoms;
·
šiurkštus gimdančios moters intymumo ir privatumo
negerbimas;
·
seksualizuotas prižiūrinčio personalo elgesys su
gimdančiąja ir seksualinė prievarta;
·
grasinimai, patyčios, fizinė prievarta, „baudimas“ už
tai, kad moteris esą yra „bloga gimdyvė“, „bloga pacientė“;
·
šie ir apskritai veiksmai, atliekami be moters
informuoto sutikimo ar net nepaisant jos aiškiai išreikšto prieštaravimo (tiksliau,
prašymų, maldavimų to nedaryti ar liautis).
Smurtinis med. personalo elgesys gali būti netyčinis, med. personalui net
nesusimąstant, kokią žalą ir skausmą sukelia jiems įprastos, standartinės
praktikos, arba tyčinis, kai moteris
yra žeminama arba jai keliamas skausmas, ar ji net žalojama sąmoningai.
Netyčinis jis yra tiek, kiek jį lemia pats
hospitalizuotos, medikalizuotos gimdymo priežiūros pobūdis, medikams tiesiog
atliekant standartizuotas užduotis ir vaidmenis; o tyčinis tiek, kiek jį
skatina ar leidžia gimdančios gydymo įstaigoje moters pažeidžiama padėtis ir
personalo autoritarinis santykis su ja, personalo nebaudžiamumas, galimybė
piktnaudžiauti (prisidengti) medicininės būtinybės doktrina.
Ne visada lengva atskirti, kur prasideda vienas ir
baigiasi kitas.
Smurto akušerijoje reiškinys yra
pasaulinis, tačiau turintis regionines specifikas. Pvz., mūsų regione ypač
išreikštas nepakantumas gimdymui ne ligoninėje, gaji neoficiali pilvo spaudimo
praktika, gimdymo priežiūros kokybės ryšys su neoficialiais atsiskaitymais
(kyšiais), autonomiškos pribuvėjų/akušerių veiklos nebuvimas (Jungtinėje
Karalystėje 70% gimdymų vadovauja akušerės, o Lietuvoje – iš esmės visiems
vadovauja gydytojas-ginekologas, kuris turėtų būti pakviečiamas tik
komplikacijos atveju).
To paties reiškinio dalimi
laikytinas ir nehospitalizuoto gimdymo draudimas ar pašalinimas, gimdymo
namuose persekiojimas, nepriklausomų pribuvėjų veiklos išstūmimas už įstatymo
ribų ir pan.
3. Kodėl tai yra?
Smurto
akušerijoje „artimiausios“ priežastys:
-
gimdymą prižiūrinčiojo santykis su
gimdymo įvykiu ir moterimi yra ne etinis, pacientė traktuojama kaip „objektas“:
o moderniojoje akušerijoje yra
įsitvirtinęs mechanistinis požiūris
į žmogų ir jo kūną, todėl ir „gimdančio kūno“ priežiūra yra vien mechaniška; be
to, ji grindžiama požiūriu į nėštumą ir ypač gimdymą kaip savaime „patologinį“
procesą, kuris negali sėkmingai vykti be medikamentinio ar chirurginio
įsikišimo (šiuo metu tai išreiškiama politiškai korektiškesniu kalbėjimu apie
gimdymo „nenuspėjamumą“, kuriuo grindžiama gimdymo medikalizavimo nauda);
o „ligoninių
protokolai“: tai rašytos ar nerašytos vidinės ligoninių taisyklės, med.
personalo suvokiamos kaip „moksliškos“, „teisingos“, nukreiptos į maksimalią
gimdymo priežiūrą, arba kontrolę, pasireiškiančią perdėta ir nepagrįsta
vaisiaus būklės ir gimdymo eigos (elektronine ar manualine) stebėsena, rizikos
pabrėžimu arba hiperbolizavimu, siekiu „vesti“ ir užbaigti gimdymą teikiant
pacientei nurodymus bei medikamentiškai/instrumentiškai/chirurgiškai, paprastai
kuo „efektyviau“ ir greičiau;
o moterų gimdymo patirties ontologinis nureikšminimas
(ji laikoma „subjektyvia“, nesvarbia palyginti su neva teisingu „objektyviu“
med. personalo „žinojimu“).
o med. personalui būdingas „vykdytojo“ mentalitetas;
o eksperimentinis akušerijos pobūdis: tiek istoriškai, tiek dabar
akušerinės priežiūros procedūros dažnai yra įvedamos nesant pakankamo jų
mokslinio ištyrimo, išvados apie procedūrų naudą ar žalą daromi remiantis
statistiniais duomenimis apie procedūrų taikymo žalą realioje gimdymo
priežiūroje; pvz., vaisiaus raidos stebėjimas rentgenu, epidūrinės nejautros
įvedimas ir masinis taikymas;
o moderniajam medikui būdingas „Dievo kompleksas“, kurį ypač
provokuoja gimimo įvykį patiriančių moters ir kūdikio pažeidžiamumas,
priklausomumas, ypač jiems esant hospitalizuotoje aplinkoje, izoliuotiems nuo
gimimo įvykio socialinio konteksto;
o eugeniniai įsitikinimai; pvz.,
tyrimas ultragarsu dėl vaisiaus raidos sutrikimų, neįgaliųjų sterilizacija be
sutikimo.
-
iškreiptas santykis su gimdymo fiziologija:
o action bias, arba šališkumas veiksmo naudai,
nepagrįstas polinkis veikti: gydytojai-akušeriai linkę veikiau imtis priemonių,
nors gimdymas yra fiziologiškai normalus, nei leisti jam vykti savo ritmu;
o rizikos pašalinimo ideologija: perdėta stebėsena, medikamentai ir
net chirurgija sveikiems nėštumams ir gimdymams taikomi profilaktiškai, nes
taip neva saugiau; sykiu nepaisoma jatrogeninės kilmės žalos; siekiant išvengti rizikų, jos yra
padidinamos;
o fiziologinį ir dvasinį gimdymo ritmą
pakeičia konjeverinės gimdymo priežiūros
ritmas;
o „nuskausminimo“ ideologija; nureikšminama
socialinė, psichologinė gimdymo reikšmė, jį traktuojant vien fiziologiškai ir
siejant vien su fiziniu skausmo pojūčiu, jį hiperbolizuojant, vaizduojant kaip
savaime nepakeliamą arba kaip ontologinį blogį, nuo kurio moterį gali apsaugoti
tik modernioji akušerija.
Dažniausios
ligoninėse taikomos nereikalingos ar abejotinos praktikos
(jas med. personalas konkrečiais atvejais siekia pritaikyti net jeigu moteris
ir nesutinka arba jų žala akivaizdi):
a)
nereikalingos apžiūros:
▫ rutiniškai (ir dažnai) taikomos
gimdos kaklelio atsivėrimo apžiūros pro makštį nereikalingos gimdymo pagalboje,
be to, gali net trukdyti sklandžiai gimdymo veiklai;
▫ kartais tokių apžiūrų metu be moters
sutikimo ir iš anksto neperspėjus atliekama gimdymo dirbtinio pradėjimo
procedūra – dangalų atidalijimas;
▫ visuotinė rutininė elektroninė
vaisiaus stebėsena nėra reikalinga gimdymo pagalboje, be to, kenkia gimdymo
fiziologijai tuo, kad gimdančioji turi gulėti, negali laisvai judėti, pats
stebėjimo faktas tuščiai didina ir jos, ir personalo nerimą, dažnai dėl
klaidingai teigiamų tokios stebėsenos rezultatų atliekami nereikalingi cezario
pjūviai;
b)
nereikalinga „medicininė pagalba“ (medikamentų arba
chirurgijos taikymas ir kt.):
▫ gimdymo veiklos pradėjimas arba
stiprinimas sintetiniu oksitocinu ar kitu medikamentu (naudojamas ženkliai per
dažnai);
▫ epidūrinė nejautra (apatinės kūno
dalies nuskausminimas medikamentais, narkotikais) taikoma itin dažnai,
ignoruojant neigiamas pasekmes, pateikiant tai kaip nekenksmingą dalyką;
▫ primygtinis ar net prievartinis
gimdančios moters guldymas ant nugaros, nors tai gimdymui netinkamiausia
padėtis (tinkamiausia yra statmena bei turint galimybę laisvai judėti
pasirenkant padėtį);
▫ neleidimas valgyti ar gerti, nors
tai nepagrįsta ir tik susilpnina gimdančiąją, kuriai kaip tik reikalingos
jėgos;
▫ atsisakymas per anksti dėl tariamų
sąrėmių į ligoninę atvykusią moterį išleisti namo ir inicijuoti bei pravesti
jos gimdymą medicininėmis priemonėmis;
▫ vaisiaus vandenų nuleidimas;
▫ gimdos dugno (pilvo) spaudimas
rankomis, placentos ištraukimas rankomis, pernelyg ankstyvas vaisiaus
virkštelės nukirpimas ir kt.
Net
ir be šių neigiamų dalykų, ligoninė, regis, yra pati netinkamiausia vieta
gimdyti:
gimdymas
sklandžiausiai vyksta intymioje, ramioje, pritemdytoje, geriausia –
pažįstamoje, saugioje, aplinkoje, neskubant, moteriai nepatiriant dirbtinio
papildomo streso, gaunant, kiek reikalinga, emocinį palaikymą, dalyvaujant tik
artimiems žmonėms ar jų kuo mažiau, gal net tik vienai pribuvėjai;
tuo tarpu
ligoninės gimdyklos yra viešos, pacientę, net ir intymiomis akimirkomis, dažnai
supa daug pirmą ir paskutinį kartą matomų žmonių, šviečia ryški chirurginėms
operacijoms tinkama šviesa (kurią pritemdyti moters prašymu personalas
paprastai atsisako), moteris nuolat skatinama galvoti apie galimas
komplikacijas ir galimas medicinines priemones, jos netgi peršamos, nepalankiai
žiūrima į pacientę lydinčiųjų dalyvavimą, moteris gali susidurti su nepalankiu
med. personalo požiūriu dėl savo įsitikinimų, išvaizdos, socioekonominės
padėties, išreikštų preferencijų ir kt.
Neretai
gimdymas, prasidėjęs namuose, atvykus į ligoninę tiesiog sustoja dėl tenykštės
aplinkos, atmosferos.
Žvelgiant bendriau,
smurtą akušerijoje skatina:
û
ydinga valstybių biopolitika, dėl kurios absoliuti
dauguma gimdymų yra hospitalizuoti ir prižiūrimi konjeverio principu;
û
mums būdingas techninis mąstymas ir aklas tikėjimas
viskuo, kas pateikiama kaip „mokslas“: manoma, kad sklandų gimdymą garantuoja
moderni ligoninių aparatūra, vaistai ir kt., ir nieko daugiau nereikia; tuo
pačiu pačioje akušerijoje nyksta pagalbos gimdyme, nepagrįstos aparatūra ir
chirurgija, įgūdžiai (pvz., dar neseniai akušerijoje buvo išsaugoti įgūdžiai,
kaip priimti vaisių sėdmenine pirmeiga, tačiau nuo 2010 m. JAV ligoninėse
tokiais atvejais tiesiog atliekami cezario pjūviai, remiantis vėliau
paneigtomis tyrimų išvadomis, neva taip saugiau);
û
gimimas ir gimdymas neteko savo socialinės reikšmės;
gimdanti moteris yra, kiek įmanoma, ligoninėje izoliuota nuo socialinio
konteksto, traktuojama vien kaip patologiškas kūnas; pats gimdymas suvokiamas
grynai „zoologiškai“, vietoj dvasinių gimdymo reikšmių akcentuojama vien fizinė
skausmo patirtis;
û
modernioji akušerija formavosi kaip vyriška
disciplina, nejautri moteriškoms patirtims; anot kai kurių autorių, modernioji
akušerija susiformavo XIX a. kaip vyrų kerštas moterims už jų išaugusias teises
ir laisves (tačiau smurtinį priežiūros modelį internalizavo ir akušerijos
srityje dirbančios mot. lyties medikės);
û
mediko profesija susijusi su skausmo sukėlimu
pacientams ir linkusi atbukinti savo atstovų jautrumą jų sukeliamam skausmui.[1]
4. Kuo tai pateisinama?
v „Tai reikalinga dėl naujagimio
saugumo, sveikatos, gyvybės.“ – Piktnaudžiaujama medicininės būtinybės
doktrina, ja pridengiant ne tik blogąsias akušerijos praktikas, bet net ir
atvirą smurtinį elgesį tarp keturių palatos sienų.
v „Gimdymas yra nenuspėjamas“. –
Mokslo požiūriu, daugelis gimdymų gali būti sėkmingi tiek naujagimiui, tiek
moteriai be jokios medikalizuotos priežiūros (didesnę reikšmę turi bendra
moters sveikata, susijusi su gyvenimo kokybe, arba nėštumo priežiūra iki
gimdymo); be to, gimdymo nenuspėjamumo negalima pateisinti blogųjų praktikų
taikymo ar žeminančio arba aplaidaus elgesio;
v „Nepasitenkinimas yra subjektyvi,
galbūt perdėta, reakcija į gimdymo sunkumą ir skausmą“. – Toks požiūris neturi
nieko bendra su mylinčiu ir rūpestingu etiniu santykiu, jis išreiškia žalingą
ar net nusikalstamą nejautrumą keliamai kančiai; juo negalima pateisinti blogos
medicinos taikymo ar orumo žeminimo.
(Galimos) politinės kliūtys, kliudančios smurto akušerijoje problemos
sprendimo priėmimui:
v Traktuojant problemą iš žmogaus
teisių perspektyvos, smurtas akušerijoje patenka į vieną rubriką su tokiais
„karštais“ klausimais kaip abortai, LGBT, moterų teisių gynimas Stambulo
konvencijoje ir pan., su kuriais būtino ryšio neturi, o tai skatina poliarizaciją,
nukreipiančią dėmesį nuo šiurkštaus elgesio gimdymo metu į ideologinius ginčus
menkai susijusiais klausimais. Todėl verčiau problema traktuotina medicininės
etikos ir apskritai etikos požiūriu, nes visi sutinka, kad moters žeminimas
tokiu intymiu gyvenimo momentu bei atsainumas jos arba naujagimio sveikatos
atžvilgiu yra pasišlykštėtinas ir nepriimtinas.
v Dominuojanti medicinos etika ir
teisė paremta paciento informuoto sutikimo principu. Tačiau praktikoje keblu jį
įgyvendinti, nes gydytojas turi aiškų žinojimo ir galios pranašumą prieš
pacientę; tad šis principas galimai per daug atsakomybės priskiria pacientei ir
per mažai gydytojui, yra praktiškai neveiksmingas. Pagaliau, valstybėse
dominuojant tik vienokiam gimdymo priežiūros būdui (kuriame įsisenėjusios
smurtinės praktikos), negalima prasmingai kalbėti apie pasirinkimą ir sutikimą.
v Todėl
o esminga, kad būtų teikiama tinkamu
pagalbos modeliu paremta paslauga
o ir kad valstybė nepagrįstai neribotų
autonomiškos pribuvėjystės, gimdymo namuose ar gimdymo „natūralaus gimdymo“
centruose ir neskatintų visuotinės gimdymo medikalizacijos bei
hospitalizacijos, sykiu neužtikrindama pagarbaus elgesio ir gerųjų medicinos
praktikų jose.
5. Kaip galima tai spręsti?
Medicinos lygmeniu:
§
Atgaivinti nemedikalizuotos gimdymo priežiūros
įgūdžius;
§
Atgaivinti socialinius ir etinius įgūdžius tiek
padedant gimdyme, tiek palaikant nėštumą;
§
Etikos studijos kaip esminė medicininio (akušerinio)
pasirengimo dalis;
§
Akušerės/pribuvėja turėtų prižiūrėti gimdymą
savarankiškai, gydytojas pakviečiamas tik iškilus realiai būtinybei;
§
Bendradarbiavimas tarp pribuvėjų padedančių
gimdančioms namuose ir ligoninių; gimdymas namuose turi būti gerai integruotas
į sveikatos apsaugos sistemą, sekant gerąja pasauline praktika.
Valstybės lygmeniu:
§
Pirmiausia, pripažinti, kad šis reiškinys egzistuoja; ir sudaryti galimybę moterims ar
jų artimiesiems tiesiogiai, be klampių procedūrų ar sudėtingo proceso, pranešti
apie gydymo įstaigoje patirtą smurtą bei užtikrinti vykdytojų teisinę
atsakomybę;
§
Užtikrinti, kad ligoninėse nebūtų atliekamos
neleistinos procedūros, o leistinos neviršytų protingo maksimalaus skaičiaus;
pvz., vieną iš būdų pritaikė Iranas, ėmęs premijuoti arba bausti ligonines už,
atitinkamai, sumažėjusį link normalaus ar per didelį cezario pjūvių skaičių.
§
Valstybės lygmeniu remti autonomišką pribuvėjystę tiek
prižiūrint gimdymus įstaigose, tiek padedant gimdančiosioms namuose;
o atsisakyti necivilizuoto pribuvėjų
ir namuose gimdančių moterų stigmatizavimo;
o remti gimdymo priežiūrą, paremtą
pagarba gimdymo fiziologijai ir pribuvėjišku pagalbos gimdyme modeliu;
o sudaryti teisines sąlygas
autonomiškos pribuvėjystės profesijai, remti pribuvėjų profesionalų parengimą.
6. Ar tai susilaukia viešo dėmesio? (Tik keletas charakteringų, pagrindinių nuorodų,
skirtų smurto akušerijoje problemai)
Filosofija
„Literatūros reguliavimas „kultūros“ sektoriuje naiviai nuosekliai atitinka
nėštumo reguliavimą. (Dėl perdėto
drovumo nedera įžvelgti skirtumą, kur jo nebėra. Žmogiškos medžiagos poreikis palenktas toms pačioms militarizuotos
tvarkos taisyklėms kaip ir pramoginės knygelės ar eilėraščiai, kurių
gamybai poetas yra nė kiek ne svarbesnė persona už knygryšio mokinį, padedantį
įrišti eilėraštį fabriko bibliotekai, kai jis, pvz., atneša iš sandėlio kartoną
viršeliams.)
Visų žaliavų, neišskiriant nė „žmogiškos“ žaliavos, panaudojimas besąlygiškam techninės apdorojimo galimybės
įgyvendinimui paslėptu pavidalu yra nulemtas visiškos tuštumos, į kurią
panardinama esinija kaip veiklos žaliava.“ (M. Heidegger, Metafizikos įvadas)
Dabartinis mokslas
·
Daugumos gimdymų atvejų, gimdyti
namuose yra saugiau, negu ligoninėje, dėl ligoninėje sukeliamos
jatrogeninės žalos ir orumo pažeidimų (The
Lancet, 2019 08, https://www.thelancet.com/journals/eclinm/article/PIIS2589-5370(19)30142-7/fulltext)
·
Visame pasaulyje su moteris gimdymo metu
elgiamasi blogai – jos patiria fizinius arba žodinius užgauliojimus,
diskriminaciją, stigmatizaciją; ieškoma būdų tiksliau išmatuoti šio reiškinio
mastą (The Lancet, 2019 10) https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(19)31992-0/fulltext)
·
Smurtas akušerijoje yra rimta
problema visuomenės sveikatos srityje, pasireiškianti aplaidžiais,
neatsargiais, nepagarbiais, diskriminaciniais veiksmais ar tinkamų veiksmų
neatlikimu (2018 11, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6280177/)
·
Pasaulio sveikatos organizacija
smurtą akušerijoje įvardija kaip apimantį tiesioginį fizinį smurtą, didelį
pažeminimą, patyčias, prievartines ar be sutikimo atliekamas med. procedūras
(įskaitant sterilizaciją), privatumo pažeidimus ir kt.; nuo 2014 m. skiria tam
išskirtinį dėmesį (https://www.who.int/reproductivehealth/topics/maternal_perinatal/statement-childbirth-stakeholders/en/).
Valstybės ir tarptautinės politinės organizacijos
·
Kai kurios Pietų Amerikos valstybės
(Meksika, Venesuela, Argentina) pripažino reiškinio buvimą ir kriminalizavo
smurtą akušerijoje dar prieš gerą dešimtmetį (pvz., Venesuelos Bolivaro
Respublikos integruotos moterų apsaugos įstatymo No.
26.485/2009 15 straipsnis).
·
Irano vyriausybė įvedė cezario pjūvių
sumažinimo strategiją, greitai davusią rezultatą (https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(16)30899-6/fulltext)
·
Jungtinių Tautų Generalinėje
Asamblėjoje 2019 10 04 išklausytas specialusis raportas dėl smurto akušerijoje
(https://bit.ly/35ikHOp; https://digitallibrary.un.org/record/3823698)
·
Europos Tarybos Parlamentinė
Asamblėja 2019 10 03 priėmė rezoliuciją dėl smurto akušerijoje ir
ginekologijoje (http://assembly.coe.int/nw/xml/XRef/Xref-XML2HTML-EN.asp?fileid=28236&lang=en)
Tarptautinės profesinės organizacijos
·
Tarptautinė pribuvėjų konfederacija
(International Confederation of Midwives, ICM) akcentuoja, kad gimdymo
priežiūroje svarbiausia – pagarba (‘I urge midwives to stop being so well behaved [t. y. klusniai vykdyti žinomai ydingus
„ligoninių protokolus“] and to take on their duty to advocate for women’s rights to a good birth’, Franka Cadée, ICM
President, 2019; ‘I urge midwives to stop being so well behaved and to take
on their duty to advocate for women’s rights to a good birth’ Franka
Cadée ICM President; https://www.internationalmidwives.org/icm-events/respect-workshops.html)
Medijos
·
Medijos (laidos, serialai, filmai,
propagandiniai straipsnis ir kt.) yra padariusios daug žalos, kadangi nuolat
vaizduoja gimdymą nerealistiškai, kaip būtinai gyvybei itin pavojingą dalyką,
neįmanomą be ekstrinės medicininės priežiūros.
·
Keletas nuorodų ir socialinius tinklus
ir filmukus, skirtus smurto akušerijoje problemai:
Knygos
1.
Sheila Kitzinger, The
Politics of Birth, 2005, Books for Midwives Press, https://www.goodreads.com/book/show/579323.The_Politics_of_Birth
2.
Childbirth, Vulnerability and Law:
Exploring Issues of Violence and Control, edited
by Jonathan Herring and Camilla Pickles, 2019, Routledge Press, https://www.routledge.com/Childbirth-Vulnerability-and-Law-Exploring-Issues-of-Violence-and-Control/Herring-Pickles/p/book/9781138335493
3.
Robert S. Mendelsohn, Mal(e)practice, How Doctors Manipulate Women,
1982, Contemporary Books, https://www.amazon.com/Male-Practice-Doctors-Manipulate-Women/dp/0809257211;
https://noncredo.oneminutesite.it/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą