Gimimas be smurto: Smurtas akušerijoje

SMURTAS AKUŠERIJOJE

Trumpa apybraiža

1. Kaip tai atrodo konkrečiai?

„Gydytojas gydo ne žmogų apskritai, bet paskirą žmogų“ (Aristotelis)

Prieš aptardami labiau teoriniu lygmeniu, pradėkime nuo konkrečių atvejų, nes nukenčia ne abstraktūs, o konkretūs žmonės:

- seselės (akušerės) įstūmė moters jau užgimstantį vaiką „atgal“ ir laikė jį viduje šešias minutes todėl, kad į palatą dar nebuvo atėjęs gydytojas, ir todėl, kad seselės prieš tai buvo supykusios ant moters dėl to, kad ji, priešingai jų paliepimams, nesutiko gultis (pakeisti padėties iš statmenos į horizontalią); šis seselių veiksmas sukėlė nepagydomą svarbaus apatinės kūno dalies nervo pažeidimą, dėl ko moteris nebegali turėti vaikų, užsiimti lytiniais santykiais ir kt., nuolat geria nuskausminamuosius ir t. t.

- vėlyvo nėštumo metu moteris buvo skubiai hospitalizuota vien dėl padidėjusio kraujospūdžio, kurio akivaizdi priežastis buvo tiesiog ta, kad ji vėluodama į eilinį susitikimą su gydytoja labai skubėjo ir labai greitai užbėgo laiptais; sužinojusi, kad yra hospitalizuojama, ji dar labiau susinervino, o kraujospūdis, žinoma, nesumažėjo; po kiek laiko jis, natūralu, vėl tapo normalus, bet moterį atsisakyta išleisti iš ligoninės, sakant, kad greitai vis vien turės pagimdyti, o gimdymas bus pradėtas panaudojant medikamentus; negana to, jai esant vienai ir vis dar izoliuotai nuo kol kas neatvykusių artimųjų, „belaukiant gimdymo“, dešimt vyriškos lyties praktikantų paeiliui atliko vaginines apžiūras medicininės praktikos tikslu, nepaisydami jos prašymų, maldavimų liautis; tuo metu iš jos buvo tyčiojamasi – „kaip gimdysi, jei nepakeli skausmo“;

- gimdymo metu moteris „nubausta“ už tai, kad nesutiko greičiau pabaigti gimdymo, taigi „nepasitikėjo gydytojais“ – gydytoja itin grubiai atliko vaginines apžiūras, kurių metu ranka plėtė gimdos kaklelį, ir, motyvuodama tuo, kad jos ranka „nelaiminga“, nurodė tą patį atlikti ir seselei; seselė ir gydytoja tai pakaitomis atliko keletą kartų, keldamos didžiulį skausmą; vėliau ligoninė neigė, kad jų personalas taip elgėsi;

- gydytojas norėjo, kad gimdymas baigtųsi greičiau, todėl seselė ėmė ruošti moters makštį/tarpvietę epiziotomijai (chirurginiam kirpimui), ir tai atliko nesant medicininės būtinybės ir nepaisant moters prašymų to nedaryti; kūdikis buvo ištrauktas jėga, prakirpus motinos lyties organus;

- neįgaliai moteriai be jos žinios cezario pjūvio operacijos metu buvo atliktas kiaušintakių atidalijimas (sterilizacija), o apie tai ji sužinojo tik po daugelio metų nesėkmingų bandymų pastoti antrą kartą;

- operacijos metu chirurgas ant moters gimdos išbraižė 4-5 cm ilgio savo alma mater inicialus; paaiškėjo, kad tai daryti jam buvo įprasta, taip pat buvo pasielgta ir su kitomis pacientėmis;

- siekdamas greičiau pabaigti gimdymą, gydytojas-ginekologas paskyrė per didelę dozę skatinamųjų vaistų – šitaip tyčia sukeldamas vaisiaus distresą ir sukurdamas dingstį atlikti skubią cezario pjūvio operaciją;

- gydytojų-akušerių kreipimusi, teismas priėmė sprendimą atlikti moteriai cezario pjūvį prieš jos valią, nes neva jos gimdymas užsitęsęs ir pavojingas kūdikiui, nors tai tebuvo šališka, geru šiuolaikiniu mokslu neparemta vienos gydytojų grupės nuomonė;

- nėščia moteris gimdymo palatoje atsisakė vagininės apžiūros, todėl gydytojas tiesiog pasakė „Dabar darysime taip“ ir iš nugaros jėga pakėlęs jos sijoną įgrūdo ranką į makštį;

- moteriai esant be sąmonės dėl narkozės praktikantai atliko jos dubens srities apžiūras (pro makštį) be jos išankstinio sutikimo ir be jos žinios;

- jauna seselė (akušerė), norėdama vyresniems kolegoms/kolegėms pasigirti greitai užbaigtu gimdymu, rankomis stūmė pacientės gimdos dugną, rizikuodama moters ir kūdikio traumomis;

- moteris atvyko gimdyti ligoninėje ir kartu atsivežė arbatos, kurią jai buvo rekomendavusi po gimdymo gerti dula; dėl to prižiūrintis med. personalas ėmė iš jos tyčiotis, vadindami ją „natūraliste“;

- pastojusi paauglė su motina atvažiavo gimdyti į ligoninę; dėl savo amžiaus ir dėl namuose mamos jai duotos gerti žolelių arbatos, kuri, anot seselių, esą per anksti iššaukė gimdymą, susilaukė didelio med. personalo nepalankumo; gimdymas praėjo gerai, paauglės dukra gimė sveika, tačiau seselė ranka placentą ištraukė taip smarkiai, kad kartu išlupo ir gimdą, kurią med. personalas dar tris kartus bandė sukišti atgal; gimdą teko pašalinti;

- stipriai traukiant placentą, kartu buvo ištraukta ir moters gimda; moteris rėkė iš skausmo, bet už palatos durų esantys artimieji manė, kad tai dėl gimdymo skausmo; moteris mirė;

- užbaigiant gimdymą pilvo spaudimu, buvo sulaužyti kūdikio kaulai;

- pasinaudodamas nėščios moters jautrumu, med. personalas ėmė jai daryti spaudimą pradėti rizikingą medikamentinį gimdymo skatinimą vien todėl, kad ji „per ilgai“ užtruko ligoninėje, nors jos ir vaisiaus būklė buvo gera ir nereikalavo medicininės pagalbos;

- moters gimdymo metu vaisiaus būklė „dėl viso pikto“ buvo nuolat stebima elektroniškai; dėl to moteris negalėjo judėti, vaikščioti, o tai apsunkino jos gimdymą; pagaliau, klaidingai įvertinus vaisiaus būklės rodmenis ir klaidingai diagnozavus neigiamus jo būklės pokyčius, atliktas nereikalingas cezario pjūvis;

- nėščiai moteriai esant ant apžiūros ginekologinės kėdės, priklausomoje padėtyje, gydytoja-ginekologė ir seselė (akušerė) staiga ėmė tyčiotis, kad neranda apžiūros instrumento ir atlikti apžiūrą pro makštį pasišviesdamos vienos iš jų asmeniniu mobiliuoju telefonu, pašaipiai aptarinėdamos, ar gerai ir kas matyti;

- po persileidimo moteriai gimdos valymo operacija atlikta tiesiog ją pririšus ir visai be nuskausminimo, ją žeminant žodžiu.

Tai tik keletas skirtingų – ir skirtingo rimtumo ar žiaurumo, tačiau charakteringų – gimdymo priežiūros atvejų Lietuvoje, JAV, Rusijoje, Meksikoje, Kroatijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir kt., iliustruojančių šioje srityje esančias problemas. Vieni iš šių atvejų pasiekė teismą ir nukentėjusios moterys po sunkaus bylinėjimosi gavo kompensaciją už padarytą žalą, kitais atvejais „pritrūko įrodymų“ arba pritrūko jėgų bylinėtis ir pan., dar kiti pateko į mokslinių tyrimų išvadas arba – anonimiškai arba ne – į socialinius tinklus arba viešąją erdvę apskritai.

Nors ne kiekvienu atveju pasekmės yra pačios sunkiausios (sunkus neįgalumas ar mirtis), tačiau net pagal oficialią statistiką chirurgija ir medikamentai taikomi itin ženkliai didesnėje visų gimdymų dalyje, nei būtų galima pagrįsti ar pateisinti kūdikio arba mamos sveikatos saugojimo sumetimais. Pvz., pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, epiziotomijų (tarpvietės kirpimų) turėtų būti vienetai, kai jų skirtingose ligoninėse yra maždaug nuo 20% iki 80%; cezario pjūvių maksimalus skaičius neturėtų viršyti 15% visų gimdymų, kai tuo tarpu tikrasis jų kiekis apima, skirtingose ligoninėse, daugiau nei 20 ar 30, ar kai kur net 50%. Tokios procedūros kaip pilvo spaudimas daug kur oficialiai nėra leidžiamos, todėl yra atliekamos „slapta“, nežymint med. dokumentuose ir statistikoje.

Akušerinį smurtą patyrusioms moterims diagnozuojamas ir potrauminio streso sutrikimas.

2. Kas tai yra?

„Paprasti žmonės nežino, kad viskas yra įmanoma“ (D. Rousset, cit. pg. H. Arendt)

Smurtu akušerijoje (angl. obstetric violence, isp. violencia obstétrica) yra vadinamas fizinis ir dvasinis smurtas prieš moteris gydymo (nėštumo ir gimdymo priežiūros) įstaigose, vykdomas prižiūrinčių medikų, ypač paties gimdymo metu.

Šis reiškinys yra sisteminis, tačiau normalizuotas, todėl viešumoje nepastebimas. Jį patyrusios moterys (arba stebėję šeimos nariai) būna linkusios laikyti tai pavieniu ar atsitiktiniu blogu elgesiu („pasitaikė blogas gydytojas“) arba atsakomybę už traumą linkstama priskirti „sunkiam gimdymui“ – esą dėl to, kad gimdymas savaime tapo komplikuotas, stresinis, arba tiesiog dėl to, kad „gimdyti yra skausmingas“.

Šių normalizuotų praktikų žala apima rutininį nesiskaitymą su gimdančios moters orumu, diagnozuojamą potrauminio streso sindromą (nemaišyti su pogimdyvine depresija), ryšio su naujagimiu užmezgimo sunkumus, psichologines ir fizines maitinimo krūtimi problemas, stiprias fizines traumas gimdos ir kitų lyties organų srityje (kylančias ne dėl gimdymo, bet dėl ypač netinkamos gimdymo priežiūros), fizines traumas kūdikiui, ženkliai ilgesnį ir sunkesnį atsistatymo po gimdymo laikotarpį, ilgai atsimenamą pažeminimą, baimę dėl kito gimdymo ar net nenorą darkart pastoti ir gimdyti (kartais ir fizinės galimybės pastoti ir gimdyti netekimą).

Smurtinis elgesys prieš gimdančias moteris apima:

· moterų žalojimą medicininėmis procedūromis, kurios atliekamos ne dėl sveikatos, bet kitu tikslu – dėl greitesnio, ar „efektyvesnio“, ar pigesnio gimdymo;

· moterų traumavimą rutiniškai taikant blogąsias nėštumo priežiūros praktikas, paprastai tai darant „neoficialiai“, t. y. nežymint veiksmų atlikimo ligos istorijose, nusižengiant oficialioms metodikoms, deklaruojamoms gerosioms praktikoms;

· šiurkštus gimdančios moters intymumo ir privatumo negerbimas;

· seksualizuotas prižiūrinčio personalo elgesys su gimdančiąja ir seksualinė prievarta;

· grasinimai, patyčios, fizinė prievarta, „baudimas“ už tai, kad moteris esą yra „bloga gimdyvė“, „bloga pacientė“;

· šie ir apskritai veiksmai, atliekami be moters informuoto sutikimo ar net nepaisant jos aiškiai išreikšto prieštaravimo (tiksliau, prašymų, maldavimų to nedaryti ar liautis).

Smurtinis med. personalo elgesys gali būti netyčinis, med. personalui net nesusimąstant, kokią žalą ir skausmą sukelia jiems įprastos, standartinės praktikos, arba tyčinis, kai moteris yra žeminama arba jai keliamas skausmas, ar ji net žalojama sąmoningai.

Netyčinis jis yra tiek, kiek jį lemia pats hospitalizuotos, medikalizuotos gimdymo priežiūros pobūdis, medikams tiesiog atliekant standartizuotas užduotis ir vaidmenis; o tyčinis tiek, kiek jį skatina ar leidžia gimdančios gydymo įstaigoje moters pažeidžiama padėtis ir personalo autoritarinis santykis su ja, personalo nebaudžiamumas, galimybė piktnaudžiauti (prisidengti) medicininės būtinybės doktrina.

Ne visada lengva atskirti, kur prasideda vienas ir baigiasi kitas.

Smurto akušerijoje reiškinys yra pasaulinis, tačiau turintis regionines specifikas. Pvz., mūsų regione ypač išreikštas nepakantumas gimdymui ne ligoninėje, gaji neoficiali pilvo spaudimo praktika, gimdymo priežiūros kokybės ryšys su neoficialiais atsiskaitymais (kyšiais), autonomiškos pribuvėjų/akušerių veiklos nebuvimas (Jungtinėje Karalystėje 70% gimdymų vadovauja akušerės, o Lietuvoje – iš esmės visiems vadovauja gydytojas-ginekologas, kuris turėtų būti pakviečiamas tik komplikacijos atveju).

To paties reiškinio dalimi laikytinas ir nehospitalizuoto gimdymo draudimas ar pašalinimas, gimdymo namuose persekiojimas, nepriklausomų pribuvėjų veiklos išstūmimas už įstatymo ribų ir pan.

3. Kodėl tai yra?

Smurto akušerijoje „artimiausios“ priežastys:

- gimdymą prižiūrinčiojo santykis su gimdymo įvykiu ir moterimi yra ne etinis, pacientė traktuojama kaip „objektas“:

o moderniojoje akušerijoje yra įsitvirtinęs mechanistinis požiūris į žmogų ir jo kūną, todėl ir „gimdančio kūno“ priežiūra yra vien mechaniška; be to, ji grindžiama požiūriu į nėštumą ir ypač gimdymą kaip savaime „patologinį“ procesą, kuris negali sėkmingai vykti be medikamentinio ar chirurginio įsikišimo (šiuo metu tai išreiškiama politiškai korektiškesniu kalbėjimu apie gimdymo „nenuspėjamumą“, kuriuo grindžiama gimdymo medikalizavimo nauda);

o „ligoninių protokolai“: tai rašytos ar nerašytos vidinės ligoninių taisyklės, med. personalo suvokiamos kaip „moksliškos“, „teisingos“, nukreiptos į maksimalią gimdymo priežiūrą, arba kontrolę, pasireiškiančią perdėta ir nepagrįsta vaisiaus būklės ir gimdymo eigos (elektronine ar manualine) stebėsena, rizikos pabrėžimu arba hiperbolizavimu, siekiu „vesti“ ir užbaigti gimdymą teikiant pacientei nurodymus bei medikamentiškai/instrumentiškai/chirurgiškai, paprastai kuo „efektyviau“ ir greičiau;

o moterų gimdymo patirties ontologinis nureikšminimas (ji laikoma „subjektyvia“, nesvarbia palyginti su neva teisingu „objektyviu“ med. personalo „žinojimu“).

o med. personalui būdingas „vykdytojo“ mentalitetas;

o eksperimentinis akušerijos pobūdis: tiek istoriškai, tiek dabar akušerinės priežiūros procedūros dažnai yra įvedamos nesant pakankamo jų mokslinio ištyrimo, išvados apie procedūrų naudą ar žalą daromi remiantis statistiniais duomenimis apie procedūrų taikymo žalą realioje gimdymo priežiūroje; pvz., vaisiaus raidos stebėjimas rentgenu, epidūrinės nejautros įvedimas ir masinis taikymas;

o moderniajam medikui būdingas „Dievo kompleksas“, kurį ypač provokuoja gimimo įvykį patiriančių moters ir kūdikio pažeidžiamumas, priklausomumas, ypač jiems esant hospitalizuotoje aplinkoje, izoliuotiems nuo gimimo įvykio socialinio konteksto;

o eugeniniai įsitikinimai; pvz., tyrimas ultragarsu dėl vaisiaus raidos sutrikimų, neįgaliųjų sterilizacija be sutikimo.

- iškreiptas santykis su gimdymo fiziologija:

o action bias, arba šališkumas veiksmo naudai, nepagrįstas polinkis veikti: gydytojai-akušeriai linkę veikiau imtis priemonių, nors gimdymas yra fiziologiškai normalus, nei leisti jam vykti savo ritmu;

o rizikos pašalinimo ideologija: perdėta stebėsena, medikamentai ir net chirurgija sveikiems nėštumams ir gimdymams taikomi profilaktiškai, nes taip neva saugiau; sykiu nepaisoma jatrogeninės kilmės žalos; siekiant išvengti rizikų, jos yra padidinamos;

o fiziologinį ir dvasinį gimdymo ritmą pakeičia konjeverinės gimdymo priežiūros ritmas;

o „nuskausminimo“ ideologija; nureikšminama socialinė, psichologinė gimdymo reikšmė, jį traktuojant vien fiziologiškai ir siejant vien su fiziniu skausmo pojūčiu, jį hiperbolizuojant, vaizduojant kaip savaime nepakeliamą arba kaip ontologinį blogį, nuo kurio moterį gali apsaugoti tik modernioji akušerija.

Dažniausios ligoninėse taikomos nereikalingos ar abejotinos praktikos (jas med. personalas konkrečiais atvejais siekia pritaikyti net jeigu moteris ir nesutinka arba jų žala akivaizdi):

a) nereikalingos apžiūros:

▫ rutiniškai (ir dažnai) taikomos gimdos kaklelio atsivėrimo apžiūros pro makštį nereikalingos gimdymo pagalboje, be to, gali net trukdyti sklandžiai gimdymo veiklai;

▫ kartais tokių apžiūrų metu be moters sutikimo ir iš anksto neperspėjus atliekama gimdymo dirbtinio pradėjimo procedūra – dangalų atidalijimas;

▫ visuotinė rutininė elektroninė vaisiaus stebėsena nėra reikalinga gimdymo pagalboje, be to, kenkia gimdymo fiziologijai tuo, kad gimdančioji turi gulėti, negali laisvai judėti, pats stebėjimo faktas tuščiai didina ir jos, ir personalo nerimą, dažnai dėl klaidingai teigiamų tokios stebėsenos rezultatų atliekami nereikalingi cezario pjūviai;

b) nereikalinga „medicininė pagalba“ (medikamentų arba chirurgijos taikymas ir kt.):

▫ gimdymo veiklos pradėjimas arba stiprinimas sintetiniu oksitocinu ar kitu medikamentu (naudojamas ženkliai per dažnai);

▫ epidūrinė nejautra (apatinės kūno dalies nuskausminimas medikamentais, narkotikais) taikoma itin dažnai, ignoruojant neigiamas pasekmes, pateikiant tai kaip nekenksmingą dalyką;

▫ primygtinis ar net prievartinis gimdančios moters guldymas ant nugaros, nors tai gimdymui netinkamiausia padėtis (tinkamiausia yra statmena bei turint galimybę laisvai judėti pasirenkant padėtį);

▫ neleidimas valgyti ar gerti, nors tai nepagrįsta ir tik susilpnina gimdančiąją, kuriai kaip tik reikalingos jėgos;

▫ atsisakymas per anksti dėl tariamų sąrėmių į ligoninę atvykusią moterį išleisti namo ir inicijuoti bei pravesti jos gimdymą medicininėmis priemonėmis;

▫ vaisiaus vandenų nuleidimas;

▫ gimdos dugno (pilvo) spaudimas rankomis, placentos ištraukimas rankomis, pernelyg ankstyvas vaisiaus virkštelės nukirpimas ir kt.

Net ir be šių neigiamų dalykų, ligoninė, regis, yra pati netinkamiausia vieta gimdyti:

gimdymas sklandžiausiai vyksta intymioje, ramioje, pritemdytoje, geriausia – pažįstamoje, saugioje, aplinkoje, neskubant, moteriai nepatiriant dirbtinio papildomo streso, gaunant, kiek reikalinga, emocinį palaikymą, dalyvaujant tik artimiems žmonėms ar jų kuo mažiau, gal net tik vienai pribuvėjai;

tuo tarpu ligoninės gimdyklos yra viešos, pacientę, net ir intymiomis akimirkomis, dažnai supa daug pirmą ir paskutinį kartą matomų žmonių, šviečia ryški chirurginėms operacijoms tinkama šviesa (kurią pritemdyti moters prašymu personalas paprastai atsisako), moteris nuolat skatinama galvoti apie galimas komplikacijas ir galimas medicinines priemones, jos netgi peršamos, nepalankiai žiūrima į pacientę lydinčiųjų dalyvavimą, moteris gali susidurti su nepalankiu med. personalo požiūriu dėl savo įsitikinimų, išvaizdos, socioekonominės padėties, išreikštų preferencijų ir kt.

Neretai gimdymas, prasidėjęs namuose, atvykus į ligoninę tiesiog sustoja dėl tenykštės aplinkos, atmosferos.

Žvelgiant bendriau, smurtą akušerijoje skatina:

û ydinga valstybių biopolitika, dėl kurios absoliuti dauguma gimdymų yra hospitalizuoti ir prižiūrimi konjeverio principu;

û mums būdingas techninis mąstymas ir aklas tikėjimas viskuo, kas pateikiama kaip „mokslas“: manoma, kad sklandų gimdymą garantuoja moderni ligoninių aparatūra, vaistai ir kt., ir nieko daugiau nereikia; tuo pačiu pačioje akušerijoje nyksta pagalbos gimdyme, nepagrįstos aparatūra ir chirurgija, įgūdžiai (pvz., dar neseniai akušerijoje buvo išsaugoti įgūdžiai, kaip priimti vaisių sėdmenine pirmeiga, tačiau nuo 2010 m. JAV ligoninėse tokiais atvejais tiesiog atliekami cezario pjūviai, remiantis vėliau paneigtomis tyrimų išvadomis, neva taip saugiau);

û gimimas ir gimdymas neteko savo socialinės reikšmės; gimdanti moteris yra, kiek įmanoma, ligoninėje izoliuota nuo socialinio konteksto, traktuojama vien kaip patologiškas kūnas; pats gimdymas suvokiamas grynai „zoologiškai“, vietoj dvasinių gimdymo reikšmių akcentuojama vien fizinė skausmo patirtis;

û modernioji akušerija formavosi kaip vyriška disciplina, nejautri moteriškoms patirtims; anot kai kurių autorių, modernioji akušerija susiformavo XIX a. kaip vyrų kerštas moterims už jų išaugusias teises ir laisves (tačiau smurtinį priežiūros modelį internalizavo ir akušerijos srityje dirbančios mot. lyties medikės);

û mediko profesija susijusi su skausmo sukėlimu pacientams ir linkusi atbukinti savo atstovų jautrumą jų sukeliamam skausmui.[1]

4. Kuo tai pateisinama?

v „Tai reikalinga dėl naujagimio saugumo, sveikatos, gyvybės.“ – Piktnaudžiaujama medicininės būtinybės doktrina, ja pridengiant ne tik blogąsias akušerijos praktikas, bet net ir atvirą smurtinį elgesį tarp keturių palatos sienų.

v „Gimdymas yra nenuspėjamas“. – Mokslo požiūriu, daugelis gimdymų gali būti sėkmingi tiek naujagimiui, tiek moteriai be jokios medikalizuotos priežiūros (didesnę reikšmę turi bendra moters sveikata, susijusi su gyvenimo kokybe, arba nėštumo priežiūra iki gimdymo); be to, gimdymo nenuspėjamumo negalima pateisinti blogųjų praktikų taikymo ar žeminančio arba aplaidaus elgesio;

v „Nepasitenkinimas yra subjektyvi, galbūt perdėta, reakcija į gimdymo sunkumą ir skausmą“. – Toks požiūris neturi nieko bendra su mylinčiu ir rūpestingu etiniu santykiu, jis išreiškia žalingą ar net nusikalstamą nejautrumą keliamai kančiai; juo negalima pateisinti blogos medicinos taikymo ar orumo žeminimo.

(Galimos) politinės kliūtys, kliudančios smurto akušerijoje problemos sprendimo priėmimui:

v Traktuojant problemą iš žmogaus teisių perspektyvos, smurtas akušerijoje patenka į vieną rubriką su tokiais „karštais“ klausimais kaip abortai, LGBT, moterų teisių gynimas Stambulo konvencijoje ir pan., su kuriais būtino ryšio neturi, o tai skatina poliarizaciją, nukreipiančią dėmesį nuo šiurkštaus elgesio gimdymo metu į ideologinius ginčus menkai susijusiais klausimais. Todėl verčiau problema traktuotina medicininės etikos ir apskritai etikos požiūriu, nes visi sutinka, kad moters žeminimas tokiu intymiu gyvenimo momentu bei atsainumas jos arba naujagimio sveikatos atžvilgiu yra pasišlykštėtinas ir nepriimtinas.

v Dominuojanti medicinos etika ir teisė paremta paciento informuoto sutikimo principu. Tačiau praktikoje keblu jį įgyvendinti, nes gydytojas turi aiškų žinojimo ir galios pranašumą prieš pacientę; tad šis principas galimai per daug atsakomybės priskiria pacientei ir per mažai gydytojui, yra praktiškai neveiksmingas. Pagaliau, valstybėse dominuojant tik vienokiam gimdymo priežiūros būdui (kuriame įsisenėjusios smurtinės praktikos), negalima prasmingai kalbėti apie pasirinkimą ir sutikimą.

v Todėl

o esminga, kad būtų teikiama tinkamu pagalbos modeliu paremta paslauga

o ir kad valstybė nepagrįstai neribotų autonomiškos pribuvėjystės, gimdymo namuose ar gimdymo „natūralaus gimdymo“ centruose ir neskatintų visuotinės gimdymo medikalizacijos bei hospitalizacijos, sykiu neužtikrindama pagarbaus elgesio ir gerųjų medicinos praktikų jose.

5. Kaip galima tai spręsti?

Medicinos lygmeniu:

§ Atgaivinti nemedikalizuotos gimdymo priežiūros įgūdžius;

§ Atgaivinti socialinius ir etinius įgūdžius tiek padedant gimdyme, tiek palaikant nėštumą;

§ Etikos studijos kaip esminė medicininio (akušerinio) pasirengimo dalis;

§ Akušerės/pribuvėja turėtų prižiūrėti gimdymą savarankiškai, gydytojas pakviečiamas tik iškilus realiai būtinybei;

§ Bendradarbiavimas tarp pribuvėjų padedančių gimdančioms namuose ir ligoninių; gimdymas namuose turi būti gerai integruotas į sveikatos apsaugos sistemą, sekant gerąja pasauline praktika.

Valstybės lygmeniu:

§ Pirmiausia, pripažinti, kad šis reiškinys egzistuoja; ir sudaryti galimybę moterims ar jų artimiesiems tiesiogiai, be klampių procedūrų ar sudėtingo proceso, pranešti apie gydymo įstaigoje patirtą smurtą bei užtikrinti vykdytojų teisinę atsakomybę;

§ Užtikrinti, kad ligoninėse nebūtų atliekamos neleistinos procedūros, o leistinos neviršytų protingo maksimalaus skaičiaus; pvz., vieną iš būdų pritaikė Iranas, ėmęs premijuoti arba bausti ligonines už, atitinkamai, sumažėjusį link normalaus ar per didelį cezario pjūvių skaičių.

§ Valstybės lygmeniu remti autonomišką pribuvėjystę tiek prižiūrint gimdymus įstaigose, tiek padedant gimdančiosioms namuose;

o atsisakyti necivilizuoto pribuvėjų ir namuose gimdančių moterų stigmatizavimo;

o remti gimdymo priežiūrą, paremtą pagarba gimdymo fiziologijai ir pribuvėjišku pagalbos gimdyme modeliu;

o sudaryti teisines sąlygas autonomiškos pribuvėjystės profesijai, remti pribuvėjų profesionalų parengimą.

6. Ar tai susilaukia viešo dėmesio? (Tik keletas charakteringų, pagrindinių nuorodų, skirtų smurto akušerijoje problemai)

Filosofija

„Literatūros reguliavimas „kultūros“ sektoriuje naiviai nuosekliai atitinka nėštumo reguliavimą. (Dėl perdėto drovumo nedera įžvelgti skirtumą, kur jo nebėra. Žmogiškos medžiagos poreikis palenktas toms pačioms militarizuotos tvarkos taisyklėms kaip ir pramoginės knygelės ar eilėraščiai, kurių gamybai poetas yra nė kiek ne svarbesnė persona už knygryšio mokinį, padedantį įrišti eilėraštį fabriko bibliotekai, kai jis, pvz., atneša iš sandėlio kartoną viršeliams.)

Visų žaliavų, neišskiriant nė „žmogiškos“ žaliavos, panaudojimas besąlygiškam techninės apdorojimo galimybės įgyvendinimui paslėptu pavidalu yra nulemtas visiškos tuštumos, į kurią panardinama esinija kaip veiklos žaliava.“ (M. Heidegger, Metafizikos įvadas)

Dabartinis mokslas

· Daugumos gimdymų atvejų, gimdyti namuose yra saugiau, negu ligoninėje, dėl ligoninėje sukeliamos jatrogeninės žalos ir orumo pažeidimų (The Lancet, 2019 08, https://www.thelancet.com/journals/eclinm/article/PIIS2589-5370(19)30142-7/fulltext)

· Visame pasaulyje su moteris gimdymo metu elgiamasi blogai – jos patiria fizinius arba žodinius užgauliojimus, diskriminaciją, stigmatizaciją; ieškoma būdų tiksliau išmatuoti šio reiškinio mastą (The Lancet, 2019 10) https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(19)31992-0/fulltext)

· Smurtas akušerijoje yra rimta problema visuomenės sveikatos srityje, pasireiškianti aplaidžiais, neatsargiais, nepagarbiais, diskriminaciniais veiksmais ar tinkamų veiksmų neatlikimu (2018 11, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6280177/)

· Pasaulio sveikatos organizacija smurtą akušerijoje įvardija kaip apimantį tiesioginį fizinį smurtą, didelį pažeminimą, patyčias, prievartines ar be sutikimo atliekamas med. procedūras (įskaitant sterilizaciją), privatumo pažeidimus ir kt.; nuo 2014 m. skiria tam išskirtinį dėmesį (https://www.who.int/reproductivehealth/topics/maternal_perinatal/statement-childbirth-stakeholders/en/).

Valstybės ir tarptautinės politinės organizacijos

· Kai kurios Pietų Amerikos valstybės (Meksika, Venesuela, Argentina) pripažino reiškinio buvimą ir kriminalizavo smurtą akušerijoje dar prieš gerą dešimtmetį (pvz., Venesuelos Bolivaro Respublikos integruotos moterų apsaugos įstatymo No. 26.485/2009 15 straipsnis).

· Irano vyriausybė įvedė cezario pjūvių sumažinimo strategiją, greitai davusią rezultatą (https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(16)30899-6/fulltext)

· Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 2019 10 04 išklausytas specialusis raportas dėl smurto akušerijoje (https://bit.ly/35ikHOp; https://digitallibrary.un.org/record/3823698)

· Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja 2019 10 03 priėmė rezoliuciją dėl smurto akušerijoje ir ginekologijoje (http://assembly.coe.int/nw/xml/XRef/Xref-XML2HTML-EN.asp?fileid=28236&lang=en)

Tarptautinės profesinės organizacijos

· Tarptautinė pribuvėjų konfederacija (International Confederation of Midwives, ICM) akcentuoja, kad gimdymo priežiūroje svarbiausia – pagarba (‘I urge midwives to stop being so well behaved [t. y. klusniai vykdyti žinomai ydingus „ligoninių protokolus“] and to take on their duty to advocate for women’s rights to a good birth’, Franka Cadée, ICM President, 2019; ‘I urge midwives to stop being so well behaved and to take on their duty to advocate for women’s rights to a good birth’ Franka Cadée ICM President; https://www.internationalmidwives.org/icm-events/respect-workshops.html)

Medijos

· Medijos (laidos, serialai, filmai, propagandiniai straipsnis ir kt.) yra padariusios daug žalos, kadangi nuolat vaizduoja gimdymą nerealistiškai, kaip būtinai gyvybei itin pavojingą dalyką, neįmanomą be ekstrinės medicininės priežiūros.

· Keletas nuorodų ir socialinius tinklus ir filmukus, skirtus smurto akušerijoje problemai:

o https://www.facebook.com/exposingthesilenceproject/

o https://www.facebook.com/birthtraumascotland/

o https://www.facebook.com/ImprovingBirth/

o https://www.facebook.com/gimimasbesmurto/

o http://thederangedhousewifeonline.blogspot.com/2011/02/obstetrical-bs-series-membrane-sweeps.html

♦ https://www.youtube.com/watch?time_continue=211&v=arCITMfxvEc

♦ https://www.youtube.com/watch?v=0-U_6AM6EVs&t=530s

♦ https://www.youtube.com/watch?v=yuXSUdpF1rc&t=3s

ü https://www.youtube.com/watch?v=Ziy5kSFm7U8

ü https://www.youtube.com/watch?v=p9LbSt9UyPQ

Knygos