Skelbiame dar 1981 m. žurnalo PEOPLE darytą, bet aktualumo toli gražu nepraradusį interviu su JAV gydytoju R. S. Mendelsohnu, teigiančiu, kad mūsų laikais didžiausią pavojų moteriai kelia – jos daktaras.
***
„Pagerk šitas ir Tau pagerės...“, „Tai saugiau, nei pastoti...“, „Paskirsiu Jums keletą testų...“ Šie raminantys nurodymai, kaip palaikyti gerą sveikatą, vadinami Daktaro paliepimais, yra pažįstami daugumai amerikiečių, bet ypač dažnai šiuos žodžius girdi moterys, kadangi pas gydytojus per metus apsilanko septynis kartus dažniau, nei vyrai. Daugybė moterų vykdo šiuos įsakymus taip atsidavusiai, kaip kareiviai žygiuoja į mūšį – ir dėl šio pasitikėjimo, pasak dr. Robert S. Mendelsohno, lygiai taip pat rizikuoja pražūti. Savo neseniai išleistoje knygoje „Neteisėti (vyriški) veiksmai: kaip daktarai manipuliuoja moterimis“ (Mal(e) Practice: How Doctors Manipulate Women (Contemporary Books, $10.95), Mendelsohnas tvirtina, kad modernioji medicina, kurioje dominuoja vyrai, moterims tokia nenaudinga, kad „jeigu esi amerikietė moteris, didžiausias pavojus tavo sveikatai veikiausiai kyla iš tavo pačios gydytojo“. Daugelis Mendelsohno kolegų, įskaitant Amerikos akušerių ir ginekologų kolegiją, jo kaltinimus atmeta kaip paremtus labiau emocijomis, nei mokslu. Bet jo kvalifikacija neginčijama – 1951 m. Čikagos universitete įgytas medicinos daktaro laipsnis, pediatrijos rezidentūra prestižinėje Michael Reese Medical Center ligoninėje ir asocijuoto profesoriaus pareigos Ilinojaus universiteto medicinos mokykloje. Taip pat jis veda skiltį „Žmonių daktaras“ nacionaliniu mastu platinamame laikraštyje ir leidžia mėnesinį informacinį biuletenį, kuriame įspėja dėl abejotinų medicinos procedūrų. Mendelsohnas, kuriam dabar yra penkiasdešimt penkeri, atvirai pasidalijo savo požiūriu su PEOPLE žurnaliste Barbara Kleban Mills.
Kodėl teigiate, kad nuo moderniosios medicinos labiausiai nukenčia moterys?
Moterys patiria daugiau daktarų išdidaus globėjiškumo ir arogancijos, nei vyrai, nes didžioji dauguma gydytojų yra vyriškiai. Jos pažeidžiamos ir dėl dažniau pasitaikančių daktarų diagnostinių priekabių, nes jie yra išmokyti ieškoti ligų, jas surasti ir gydyti, o ne padėti išlaikyti gerą sveikatą. Todėl milijonai amerikiečių moterų yra įpratintos prie neatsakingai joms išrašytų vaistų arba sužalotos chirurgija, kuri joms iš tiesų nebuvo reikalinga.
Pavyzdžiui?
Paimkime tokį plačiai vartojamą vaistą kaip „Valium“. Dauguma daktarų tiki, kad moterys yra silpnos būtybės, linkusios į nerimą ir depresiją, ir todėl nevaržomai dalija tokius psichotropinius medikamentus kaip „Valium“. Du trečdaliai iš 33 milijonų pernai išrašytų receptų „Valium“ buvo skirti būtent moterims. O ką „Valiumas“ padaro moterims, kurios jį vartoja, kad atsikratytų kasdienio nerimo? Pirmasis „Valiumo“ šalutinis poveikis – Jūs atspėjote! – yra nerimas. Kiti poveikiai gali būti sutrikimas, vidurių užkietėjimas, galvos svaigimas, o perdozavus galimai netgi mirtis.
O kaip dėl chirurgijos?
JAV atliekamų gimdos pašalinimų skaičius pastaraisiais metais stulbinamai išaugo – 1979 m. netgi iki 690‘000 [šiuo metu skaičius panašus – vertėjo pastaba]. Amerikos medicinos asociacija pripažįsta, kad operacija ne visada yra kliniškai reikalinga – bet teigia, kad gimdos pašalinimas naudingas moterims, kurioms būdingas per didelis nerimas dėl susirgimo gimdos vėžiu ateityje. Ši nuomonė niekuo nesiskiria nuo pasenusio medicinos požiūrio į gimdą kaip moters isterijos šaltinį, iš kur ir kilęs žodis „histerektomija“. Jeigu pacientas vyras perdėtai nerimauja, kad jam išsivystys penio vėžys, ar chirurgas vyras gydys jo nerimą jį nupjaudamas?
Ar daktarai paskuba atlikti radikalias mastektomijas?
Radikalių mastektomijų nauda niekada nebuvo įrodyta. Jos dažniau nužudo, nei išgelbėja. Jos nėra niekuo naudingesnės nei paprastos mastektomijos, po kurių taikoma rentgeno terapija. Be to, krūties vėžio atvejų tarp 1935 ir 1965 m. padaugėjo 18 procentų, o tarp 1965 ir 1975 m. – 50 procentų. Tačiau mirtingumas nuo krūties vėžio per pastaruosius 40 metų nepakito.
Ką daryti moteriai, jeigu save apžiūrėdama aptinka guzelį?
Pirmiausia, jai nereikėtų panikuoti. Labai daug šansų, kad jis gerybinis. Bet net jeigu jis piktybinis, didelė tikimybė, kad jį galima sėkmingai pagydyti taikant paprastą eksciziją ir radioterapiją. Moters užduotis – įsitikinti, kad jeigu jai to pakanka, tai jai nebus atlikta nieko daugiau.
Mokote prevencinės medicinos. Bet ar yra būdas neleisti atsirasti tokiai rimtai ligai kaip vėžys?
Tikrai taip. Pavyzdžiui, moterys gali sumažinti krūties vėžio riziką. Ne mamografijos tyrimais, kurie, kaip ir visos rentgeno procedūros, yra potencialiai pavojingi, bet vengdamos kontraceptinių tablečių ir sintetinių moteriškų hormonų, pvz., estrogenų, terapijos, nes nustatyta, kad šie dalykai sukelia krūties vėžį. Taip pat tvirtinu, kad krūties vėžio atvejų rečiau pasitaiko tarp krūtimi maitinančių moterų.
Ar Jūsų tvirtinimą paremia tyrimai?
Kol kas dar nėra galutinai tai patvirtinančių tyrimų [dabar tai patvirtinančių tyrimų atlikta daug daugiau – vert. past.]. Bet 1977 m. atliktas tyrimas parodė, kad Kinijoje valtyse gyvenančios Tanka genties moterys, kurios tradiciškai žindo kūdikius tik dešiniąja krūtimi, dažniau sirgo kairiosios krūties, kuria nežindė, vėžiu. 1964 m. Roswello Parko memorialinio instituto Buffalo, Niujorke, atliktas tyrimas nustatė, kad 17 mėnesių žindant krūtimi sumažėja vėžio rizika, ir ji sumažėja netgi dar labiau, žindant kūdikį 36 mėnesius.
Jūs ypač kritikuojate akušerius. Kodėl?
Nuo tada, kai nėščia moteris įžengia į akušerio kabinetą, jis paprastai imasi visko, kas tik įmanoma, kad kūdikio laukimosi džiaugsmą paverstų devynis mėnesius trunkančia liga. Jis perspėja ją nepriaugti per daug svorio, kai, iš tiesų, jai reikėtų valgyti aukštos kokybės maistą, turintį pakankamai kalorijų, baltymų, vitaminų, mineralų, ir gerti pakankamai skysčių. Akušeris išrašo vaistą nuo rytinio pykinimo, pavyzdžiui, „Bendectin“, tarp kurio nepageidaujamų poveikių yra tie patys pykinimas ir vėmimas, nuo kurių jis esą apsaugo. Pagaliau, daktaras priverčia mamą vykti į ligoninę, tvirtindamas, kad joje švaru ir saugu. Tačiau Wisconsino universitete atlikto tyrimo išvadoje teigiama, kad ligoninėje gimę kūdikiai dažniau serga, dažniau sužeidžiami ir netgi miršta dažniau, nei namuose gimę kūdikiai.
Cezario pjūvių padaugėjo nuo 5 procentų gimdymų 1960 m. iki daugiau nei 16 procentų 1979 m. Kodėl? [Šiuo metu JAV cezario pjūviu baigiasi net virš 30% gimdymų, Lietuvoje – net apie 25% - vert. past.].
Viena iš priežasčių ta, kad studijuodami mediciną gydytojai labai mažai išmoksta apie natūralų gimdymą: jiems akcentuojamos komplikacijos ir intervencijos. Akušeris neras geresnio būdo įsikišti, nei atlikdamas cezario pjūvį, ypač po to, kai jau įsikišo panaudodamas vaisiaus stebėjimą, anesteziją ir gimdymo skatinimą. Taip pat reikėtų nepamiršti, jog atlikti cezario pjūvį yra pelningiau, nei priimti normalų gimdymą.
Ar negali atsitikti taip, kad kai kurios moterys dėl Jūsų knygos ims taip bijoti daktarų, kad nenueis pas daktarą, kai to iš tiesų reikės?
Mano receptas toks – nesiartinti prie gydytojo, jei tik tai iš tiesų įmanoma, ypač jei esi sveika. Atsisakyti rutininių patikrų ir kasmetinio krūtinės švietimo rentgenu.
Kaip apsisaugoti, kai vis dėlto apsilankai pas gydytoją?
Reikia užduoti daug sunkių klausimų, ypač jeigu jis paskiria rentgenogramą arba kokį nors rutininį testą. Jeigu prirašo vaistų, reikia paprašyti išvardyti visus šalutinius poveikius, ir tada priimti sprendimą, ar nori pasinaudoti tuo receptu. Svarbiausia – neleisti gydytojui elgtis su tavimi globėjiškai arba įbauginti. Tegu jis paaiškina ir kruopščiai pagrindžia kiekvieną savo diagnozę, kiekvieną savo paskiriamą vaistą, kiekvieną savo rekomenduojamą procedūrą ar operaciją.
Kokį konkretų patarimą duotumėte besilankančioms pas akušerį?
Sužinokite, kiek jis atlieka cezario pjūvių.
Esate gydytojas, tos pačios mokyklos, kurią kritikuojate, produktas. Kodėl Jumis kas nors turėtų pasitikėti?
Neturėtų. Buvo metas, kai tikėjau tuo, ko manęs mokė medicinos studijų dėstytojai. Bet pakeičiau savo nuostatas septintajame dešimtmetyje ir aštuntojo pradžioje, kai pas mane ėmė grįžti pacientės dėl žalos, kurią pats buvau joms sukėlęs – dėl skydliaukės vėžio nuo paprastos tonzilių švitinimo terapijos, makšties vėžio nuo paskirto sintetinio moteriško hormono DES [dietilstilbestrolio]; pradėjau suprasti, kaip daktarai piktnaudžiauja pacienčių jiems teikiamu pasitikėjimu.
Ar moterys kaltos dėl to, kad sutinka su vyrų dominuojamos medicinos seksizmu?
Žinau, kad, pasak paplitusios nuomonės, daktarai tiesiog atspindi tai, ką jie suvokia kaip moters bejėgiškumą. Mano paties požiūriu, seksizmas medicinoje itin smarkiai sustiprėja gimus moters pirmajam kūdikiui. Akušeris su nauja mama pasilieka vienas. Jis parodo jai kūdikį, tarsi sakytų: „Žiūrėk, ką dėl tavęs padariau!”. Ji apipila jį savo dėkingumu, kurio dalį verčiau patausotų savo vyrui. Tuo metu ji būna pavargusi ir priklausoma, o štai čia ir prasideda šovinistinis sindromas „Ša ša, brangute, nesirūpink, neperkrauk savo gražios galvelės“.
Ar, padaugėjus daktarių moterų, kas nors pasikeis?
Ne, kadangi, nors 36 procentus medicinos studentų dabar sudaro moterys, moterų dėstytojų yra tik du procentai. Esmė ta, kad jas veikia tos pačios juokingos ir pavojingos dogmos, kaip ir vyrus.
Ar yra vilties teikiančių pokyčių?
Taip. AMA [Amerikos medicinos asociacija], ilgą laiką propagavusi kasmetines fizines apžiūras, liovėsi tai daryti. Amerikos vėžio draugija dabar teigia, kad kai kurioms pacientėms PAP testų ir mamografijos nėra reikalo atlikti kasmet. „Valiumo“ receptų išrašoma 40 proc. mažiau. Nacionalinių sveikatos institutų organizacija dabar įspėja neatlikti rutininių cezario pjūvių juos jau patyrusioms moterims. Gimdymų namuose nuo 1978 m. padaugėjo nuo 1 proc. iki 3 proc. [šiuo metu JAV šis skaičius vėl sukasi apie 1 proc., Lietuvoje – itin mažas], o maitinamų krūtimi kūdikių skaičius išaugo iki 68 proc. Trumpai tariant, moterys ima susiprasti, kokioje situacijoje yra jų sveikata.
Ką atsakote gydytojams, neigiantiems, jog moterims turi didžiulę galią?
Pirmiausia nusijuokiu. O tuomet užduodu klausimą: „Kiek yra žmonių, kurie lieps Jums nusivilkti drabužius, ir Jūs tai padarysite?“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą