Sprendimo esmė

Civilinė byla Nr. e2-227-431/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01915-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija:2.2.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Gerasičkinienė

sekretoriaujant Robertai Valkauskienei

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Salomėjai Zaksaitei

atsakovo atstovei Viktorijai Bučinskaitei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės  Astos Stasiulienės ieškinį atsakovui VšĮ Respublikinei Kauno ligoninei dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą atlyginimo. Trečiasis asmuo AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas.

Teismas

n u s t a t ė :

<praleista nuobodžioji dalis>

I e š k i n y s   a t m e s t i n a s.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl ieškovės nurodomos jai, kaip pacientei, padarytos žalos atlyginimo, kuri atsirado ieškovei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas neetiškai, nepagarbiai, nerūpestingai, neatidžiai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, prieštaraujančias pacientės raštu išreikštai valiai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, sužalojusias pacientės sveikatą.

Faktinės aplinkybės.

<gimdymo istorijos išrašai>

Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 24 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientui ar kitiems asmenims, turintiems teisę į nurodytos žalos atlyginimą, yra privalomi.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2017 m. liepos 25 d. posėdyje svarstė pareiškėjos Astos Stasiulienės 2017-04-24 pareiškimą, kuriame yra skundžiamos, pareiškėjos manymu, jai nekokybiškai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės akušerijos ginekologijos klinikos Krikščioniškuose gimdymo namuose. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos pareiškimą, pareiškėjos medicininius dokumentus, Ligoninės argumentus ir nuomonę, VšĮ Vilniaus Gimdymo namų gydytojo akušerio ginekologo Broniaus Žaliūno atsakymus į Komisijos klausimus ir pareiškėjos klausimus, pažymėjo, kad pareiškėjai Gimdymo namuose teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos. Gimdymo namai viską atliko teisingai, laiku ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, elgėsi rūpestingai ir atidžiai viso pareiškėjos buvimo Gimdymo namuose metu, teikė kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą, dėjo maksimalias pastangas. Komisijos nuomone, susipažinus su visa turima medžiaga ir medicinine dokumentacija nerandama duomenų, kad Astai Stasiulienei teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje buvo nekokybiškos. Komisija nusprendė pareiškėjos Astos Stasiulienės pareiškimo netenkinti.

Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nurodyti subjektai, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, ir kreipdamiesi į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės, neturi prašyti panaikinti (ar pakeisti ) minėtos Komisijos sprendimą, o teismas neturi tokio reikalavimo nagrinėti, net jeigu jis būtų pareikštas. Ginčas dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo šiuo atveju išnagrinėjamas iš esmės teisme, vertinant visas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje tiesiogiai nurodomas ne Komisijos sprendimo skundimas, bet kreipimasis dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės.

 Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nurodytais terminais ginčui persikėlus į teismą, Komisijos sprendimas laikomas neįsiteisėjusiu ir jokie teisiniai padariniai iš jo negali kilti, kadangi žalos atlyginimo klausimas bus išspręstas atitinkamu teismo sprendimu. Tačiau komisija, siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjos pareiškimą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, iš VšĮ Vilniaus Gimdymo namai (toliau - VGN) gavo specialių žinių reikalaujančias išvadas, kurios byloje nagrinėjant ginčą iš esmės vertintinos kaip rašytinis įrodymas, pateiktas asmens, turinčio specialių žinių dėl nagrinėjamų aplinkybių.

VGN direktoriaus pavaduotojas gydytojas akušeris ginekologas Bronius Žaliūnas atsakė į Komisijos klausimus. Be kita ko, atsakymuose nurodyta, kad Gimdymo namuose Pacientė pasirašė „Paciento sutikimo dėl jo tyrimo ir gydymo Viešojoje įstaigoje Respublikinėje Kauno ligoninėje bei informacijos apie jį teikimo“ lape, bei „Pacientės sutikimo operacijai ar invazinei procedūrai“ lape. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos gimdyvės sutuoktiniui nėra teikiamos, todėl nederėtų jo sutikimo ar nesutikimo dokumentuoti gimdyvės medicininiuose dokumentuose, paciento sutikimo forma turi atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus ir turi būti patvirtinta įstaigos vadovo įsakymu. Pacientei Gimdymo namuose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai. Gimdymo namuose taikytos manipuliacijos, tyrimai ir veiksmai buvo pasirinkti teisingai. Negalima konstatuoti, kad Gimdymo namai, teikdami asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų normas.

Byloje pateiktų įrodymų įvertinimui ir teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingos specialios žinios, todėl byloje buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, kad specialių žinių turintys asmenys atsakytų į pateiktus klausimus.

Pateiktame Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte  Nr. EDG 77/2018(01), ekspertai pateikė šią išvadą:

1. Astai Stasiulienei amniotomija buvo tikslinga dėl gimdymo jėgų silpnumo, esant patologiniam gimdymui.

2. Amniotomijai atlikti pakanka žodinio gimdyvės sutikimo, jeigu nėra kitokių gydymo įstaigos nustatytų reikalavimų.

3. Astai Stasiulienei atvykus gimdyti į gydymo įstaigą buvo diagnozuota I-o gimdymo laikotarpio aktyvi fazė (reguliarūs sąrėmiai, gimdos kaklelio išsiplėtimas 4 cm). Amniotomijos atlikimas šioje gimdymo stadijoje, yra efektyvus ir pagrįstas metodas, reglamentuotas LR Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - LR SAM) teisės aktuose. Astai Stasiulienei amniotomija buvo tikslinga dėl gimdymo jėgų silpnumo, esant patologiniam gimdymui.

4. Amniotomija neapsunkina gimdymo veiklos, o atvirkščiai, ji atliekama tikslu paskatinti (pagreitinti) užsitęsusį gimdymą. 

5. Ieškovės gimdos kaklelio atsivėrimo tempas (4 cm atvykus, vėliau, 20 d. 19:45 vai. - 7 cm (atlikta amniotomija), apie 24 vai. - 9 cm, 21 d. 2 vai. - 10 cm, t.y. daugiau nei per 18 valandų gimdos kaklelis atsivėrė per 3 cm, kai pirmą kartą gimdančiai gimdos kaklelio atsivėrimo greitis yra 0,5 cm ir daugiau per valandą) vertinamas kaip nenormalus.

6. Pagal LR SAM teisės aktus, pirmo gimdymo laikotarpio aktyvioje fazėje gimdos kaklelio būklė ir vaisiaus galvos leidimasis vidiniu akušeriniu (pro makštį) tyrimu vertinami kas 2-4 valandas. Šios rekomendacijos buvo laikomasi ir nagrinėjamu atveju. Tyrimas pro makštį, net ir tinkamai jį atliekant, gali sukelti diskomfortą, tačiau šie pojūčiai negali būti siejami su netinkamu tyrimo atlikimu, bet gali atsirasti dėl individualaus gimdyvės skausmo jutimo. Šiuo konkrečiu atveju nėra duomenų, kad ši procedūra buvo atliekama netinkamai, todėl į paskutinę klausimo dalį, kaip į hipotetinę - atsakyti negalima.

7. Vidinis akušerinis tyrimas nėra skirtas palengvinti ar paskatinti vaisiaus slinkimą gimdymo takais, o šios intervencijos vertinimas kaip „skausmingos ir žeminančios“ neatitinka specialių medicininių žinių. Į kitas klausimo dalis atsakyta išvados 6-ame punkte.

8. Oksitocinas - dažniausias preparatas, naudojamas gimdymo sužadinimui. Praktikoje jis vartojamas ir didelėmis, ir mažomis dozėmis. Nurodytas lašų skaičius per minutę atitinka oksitocino dozavimo metodiką pagal LR SAM teisės aktus.

9. Pogimdyvinis kraujavimas, užfiksuotas ieškovės ligos istorijoje, nebuvo susijęs su amniotomija, vidiniu akušeriniu tyrimu per makštį ir oksitocino skyrimu.

10. Šiuo konkrečiu atveju gimdos atonijos priežastimi galėjo būti užsitęsęs gimdymas. Oksitocinas yra pirmo pasirinkimo vaistas gimdos atonijai gydyti.

11. Iš tyrimui pateiktų gimdos echoskopijos nuotraukų nėra įmanoma nustatyti gimdos surandėjimo ir gimdos bei jos priedų traumos požymių. Gydytojos G. Karpenko išvados yra abejotinos, prieštaraujančios 2016-12-14 VšĮ Antakalnio poliklinikos gydytojo T. Lūžos apžiūros ir echoskopinio tyrimo išvadoms. Dėl šių priežasčių nėra galimybės patvirtinti buvusio gimdos plyšimo ir kitokio papildomo traumavimo, o tuo pačiu ir svarstyti apie jų galimas priežastis.

12. Gydytojų elgesio su paciente vertinimas nėra teismo medicinos ekspertų kompetencijoje.

13. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. Al6-831, duomenų, kad 2016 m. spalio 20 d. ryte 9 vai. ieškovei Astai Stasiulienei buvo pasiūlyta eiti pasivaikščioti po Kauną, nėra. Be to, šis klausimas neatitinka specialių medicininių žinių.

14. Gimdymo istorijoje nurodyta indikacija dysproportio cephalopelvica neprieštarauja gimdymo istorijos ir partogramos įrašams. Be to, komisijos nuomone, cezario pjūvio operacijai buvo ir kita indikacija - gimdymo distocija dėl gimdymo veiklos silpnumo.

15. Atsakyti į klausimą, dėl kokių aplinkybių ir priežasčių ieškovė Asta Stasiulienė nevartojo gydytojo paskiro mažakraujystės gydymo pagal turimus duomenis negalima. Mažakraujystė nėra pogimdyvinio kraujavimo rizikos veiksnys, tačiau gimdyvės būklę pablogina net ir leistinas (iki 1000 ml) kraujo netekimas operacijos metu.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus bei skiriant gydymą teisėtumo, reikšmingi yra tie įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti pritaikius specialiąsias žinias, taip pat atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015). Nagrinėjamoje byloje įvertinus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto išvadas, VGN direktoriaus pavaduotojo gydytojo akušerio ginekologo Broniaus Žaliūno atsakymus į jam, kaip specialistui pateiktus klausimus, kurie iš esmės atitinka ekspertizės išvadas, teismas sprendžia, kad  ieškovės Astos Stasiulienės argumentai, jog VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės akušerijos ginekologijos klinikoje Krikščioniškieji gimdymo namai buvo suteiktos netinkamos sveikatos priežiūros paslaugos ir to pasėkoje sužalota pacientės sveikata, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Atmestini ieškovės argumentai, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos prieštaraujant pacientės raštu išreikštai valiai. Ieškovė sutikimą gimdyti Gimdymo namuose išreiškė vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15, 16 straipsniuose nustatyta tvarka, t.y. pasirašydama Sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimą. 2016 m. spalio 20 d. ieškovė pasirašė Ligoninės vidaus naudojimo formą „Paciento sutikimas dėl jo tyrimo ir gydymo Viešojoje įstaigoje Respublikinėje Kauno ligoninėje bei informacijos apie jį teikimo“, kuria patvirtino, kad „Aš, pacientas (paciento atstovas) sutinku su man skiriamais tyrimais ir procedūromis. Man suprantama forma esu supažindintas su invazinių ir (ar) intervencinių procedūrų (injekcijų į raumenis, periferinių venų punkcijų, siekiant atlikti injekcijas, infuzijas ar paimti kraują laboratoriniams tyrimams) skyrimu, procedūrų esme bei galimais padariniais atsisakius šių procedūrų“. Šiuo sutikimu ieškovė patvirtino, jog buvo informuota apie savo teises bei apie teisę nutraukti nepageidaujamą gydymą bei sutiko su jai teikiamomis paslaugomis. Ieškovė pasirašė Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės vidaus naudojimo formą „Paciento sutikimas kraujo komponentų/preparatų transfuzijai“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-05-09 įsakymu Nr. V-374 patvirtintą „Vardinio vaistinio preparato skyrimo pareiškimą“, Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės vidaus naudojimo formą „Pacientės sutikimas operacijai ar invazinei procedūrai“, Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės vidaus naudojimo formą „Sutikimas anestezijai atlikti“. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų atsisakiusi teikiamų paslaugų ir gydymo metodų. Gydytojas paaiškina taikomas sveikatos priežiūros priemones, jų naudą, o pacientas renkasi ar jos jam yra priimtinos ir ar sutinka, kad būtų taikomos. Vadovaujantis PTŽSAĮ 12 straipsnio 7 d. pacientas privalo vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba šio įstatymo nustatyta tvarka atsisakyti paskirtų sveikatos priežiūros paslaugų.

Ieškovė įrodinėjo, kad sveikatos priežiūros paslaugos ligoninėje buvo teikiamos neetiškai, nepagarbiai, nerūpestingai, neatidžiai.

LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis įtvirtina paciento teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį. LR Gydytojo medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 5 punktas nustato pareigą gydytojams teikti sveikatos priežiūros paslaugas laikantis gydytojo profesinės etikos principų. Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso  2 straipsnyje nurodyta, jog atlikdamas savo profesines pareigas gydytojas palaiko su pacientu santykius, kurių pagrindas – abipusis pasitikėjimas ir pagarba.

Ieškovė nurodė, kad gimdymui vis neprasidedant, sekančią dieną apie pietus gyd. V. Mačiulaitienė (pakeitusi gyd. D. Statkevičienę) pradėjo ieškovei ir jos sutuoktiniui priekaištauti dėl vis neprasidedančio gimdymo tokio turinio sakiniais: „tiek laiko čia esi, tačiau niekaip nesugebi pagimdyti!“.

Dėl šio ieškovės argumento atsakovas tvirtino, kad gydytojos V. Mačiulaitienės bendravimas su ieškove gimdymo metu (nėra ir negali būti įrodyta, kad gydytoja pavartojo būtent ieškovės nurodytus žodžius) negali būti laikomas kaip siekis pažeminti ir įžeisti ieškovės orumą, kadangi tiek gydytoja V. Mačiulaitienė, tiek akušerė O. Šimanskienė supranta gimdyvių ir gimdyme dalyvaujančių asmenų emocijas bei būklę, atlieka savo pareigas ir savo bendravimu siekė nuraminti ir padrąsinti gimdyvę, o ne įžeisti ar pažeminti.

Ieškovė nurodė, kad 2016 m. spalio 20 d. 13 val. ieškovė buvo priekaištais įkalbėta įvesti intraveninį kateterį sulašinti skysčiui, pažadant, kad vos tik sulašinus šį skystį kateteris bus iš venos ištrauktas, bet skystį sulašinus ištraukti kateterį atsisakyta.

Dėl šio ieškovės argumento atsakovas nurodė, kad pažadas iškart ištraukti intraveninį kateterį, yra išgalvota aplinkybė, kadangi intraveninis kateteris nevaržo pacientų judėjimo laisvės ir sveria vos kelis gramus, o atsižvelgiant į ieškovės fiziologinę būklę, vadovaujantis medicininiais dokumentais, gydytojos veikdamos atsakingai, rūpestingai ir apdairiai privalėjo numatyti, jog gali susidaryti aplinkybės įpareigosiančios gydytojas imtis kitų veiksmų, siekiant užtikrinti ieškovės sveikatos būklės saugumą, dėl ko ištraukti intraveninį kateterį nebuvo tikslinga, negalint būti įsitikinusiam, kad jį gali tekti įvedinėti dar kartą.

Ieškovė nurodė, kad 2016 m. spalio 20 d. apie pietus, nesant tam jokių objektyvių priežasčių, gyd. V. Mačiulaitienė pakeitė savo nuomonę dėl ieškovės gimdymo plano, kuriame buvo išreikštas siekis gimdyti be intervencijų. Gydytoja ėmė gąsdinti ieškovę ir šmeižti žymų Lietuvos mediką Romualdą Šemetą, propaguojantį natūralų gimdymą, jog šis medikas iš tiesų pats muša gimdyves gimdymo metu ir jo teorijos apie natūralų gimdymą yra klaidingos ir nepagrįstos. Ieškovė vertino, kad tokiu neetišku ir neteisėtu būdu ieškovei buvo pradėtas daryti spaudimas atsisakyti siekio gimdyti be intervencijų ir imtis dirbtinių intervencinio medikalizuoto gimdymo priemonių.

Dėl šio ieškovės argumento atsakovas pažymėjo, jog V. Mačiulaitienė 2016 m. spalio 20 d. nepakeitė nuomonės dėl ieškovės pasirinkto natūralaus gimdymo būdo. Vertinat įrašus medicininėje dokumentacijoje, akivaizdu, jog gydytoja iki paskutinės minutės, kiek leido ieškovės ir vaisiaus būklė, stengėsi įgyvendinti ieškovės lūkesčius pagimdyti natūraliai, šiuo atveju iki pat 2016 m. spalio 21 d. 3 val. nakties, o atlikti skatinamieji veiksmai neapribojo ieškovės galimybių pagimdyti natūraliu būdu. Gydytoja V. Mačiulaitienė, stebėdama ieškovės fizinę būklę, ne tik, kad nepriėmė sprendimo viena, tačiau 2016 m. spalio 21 d. 03 val. 00 min., susidarius situacijai, kai dėl gimdymo veiklos sutrikimų natūralus gimdymas tapo neįmanomas, iniciavo gydytojų konsiliumą, kuris įvertino akušerinę situaciją ir nusprendė pakeisti gimdymo priežiūros planą ir atlikti cezario pjūvio operaciją.

Ieškovė nurodė, kad 2016 m. spalio 20 d. vakare, apie 19 val. gyd. V. Mačiulaitienei atliekant ieškovės makšties ir vaisiaus vandenų apžiūros procedūrą, ji naudojosi ne apžiūrai skirtu medicininiu žibintuvėliu, o savo asmeniniu mobiliuoju telefonu, panaudodama jo žibintuvėlio funkciją.

Dėl šio ieškovės argumento atsakovas neginčijo, kad buvo pasinaudota mobilaus telefono žibintuvėlio funkcija, tačiau dėl to paslaugos kokybė nė kiek nepablogėjo. Kadangi mobiliuoju telefonu tikrai nebuvo prisiliesta prie gimdyvės kūno, jokia žala nebuvo padaryta ir toks veiksmas negali būti laikomas ieškovės garbės ir orumo žeminimu. Pažymėjo, jog žibintuvėliu buvo pasinaudota vos keletą sekundžių, o tokiais savo veiksmais gydytoja siekė kuo operatyviau atlikti apžiūrą, kadangi suprasdama ieškovės padėtį, norėjo palengvinti ir pagreitinti apžiūrą, kad ji nesukeltų papildomų nepatogumų. Ieškovės teiginį, jog „gydytoja žemino ir demonstravo nepagarbą bejėgiškoje būklėje esančiai pacientei - tokiu būdu jai sukeldama visiškai nereikalingus neigiamus dvasinius išgyvenimus“, laikė nepagrįstu, kadangi gydytoja nedemonstravo nepagarbos, o ieškovė šiuo atveju neturėjo pagrindo patirti dvasinių išgyvenimų, kadangi pati ieškovė dėl savo gulimos padėties neturėjo galimybės matyti žibintuvėlio šviesos.

Ieškovė nurodė, kad 2016 m. spalio 20 d. vakare apie 20 val., ieškovei dirbtinu būdu buvo nuleisti vaisiaus vandenys, po ko prasidėjo stiprūs spazmai. Atlikusios vaisiaus vandenų nuleidimo procedūrą, ją keturioms valandoms medikės paliko be priežiūros. Gyd. V. Mačiulaitienė, palikusi ieškovę 20 val., sugrįžo tik 24 val., o akušerė O. Šimanskienė, išėjusi kartu su gydytoja 20 val., iki 24 val. buvo atėjusi aplankyti tik vienintelį kartą – nutildyti ieškovės, „kad taip garsiai nešauktų“ bei pamatuoti vaisiaus širdies tonų. Medikė nesiteikė ieškoti būdų, kaip sumažinti ieškovės patiriamą fizinį skausmą ir psichologinę kančią, o vietoje to ją barė – tokiu būdu šaipydamasi iš jos bejėgiškos būklės. 2016 m. spalio 21 d. naktį tarp 1:30 val. ir 2:30 val. V. Mačiulaitienė ir O. Šimanskienė ieškovei  pakartotinai atlikinėjo itin skausmingas ir žeminančias intervencijas rankomis į makštį, neklausdamos ieškovės susitikimo ir jai nepaaiškindamos šių intervencijų priežasties.

Dėl šių ieškovės argumentų atsakovas nurodė, kad gydytojos vadovavosi metodikomis, parengtomis atsižvelgiant į Lietuvos mokslininkų parengtas akušerijos ir neonatologijos metodikas, kuriose nurodyta, jog protarpinė Kardiotokografįja registruojama kas 2 val., tai patvirtina Gimdymo istorijoje užfiksuoti duomenys. Ieškovei Kardiotokogramos buvo atliktos ir užregistruotos: 19:10 val., 22:30 val. ir 00:18 val. Gydytoja šiuo atveju užtikrino Lietuvos gydytojų profesinės etikos kodekso 11 p., kuris nurodo, kad gydymo metu gydytojas dėmesingai stebi pacientą, informuoja apie gydymo rezultatus, rekomenduoja tolesnę priežiūrą ar gydymą. Šiuo atveju gydytojos savo funkcijas atliko tinkamai, stebėdamos ieškovę ir atsižvelgdamos į nustatytas procedūras suteikė ieškovei pagalbą bei stengėsi nuraminti ieškovę ir sumažinti ieškovės patiriamas kančias, visą laiką informavo ieškovę apie jos būklę bei galimas metodikas, kurios padėtų inicijuoti natūralų gimdymą. Gydytojas paaiškina taikomas sveikatos priežiūros priemones, jų naudą, o pacientas renkasi ar jos jam yra priimtinos ir ar sutinka, kad būtų taikomos. Vadovaujantis PTŽSAĮ 12 straipsnio 7 d. pacientas privalo vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba šio įstatymo nustatyta tvarka atsisakyti paskirtų sveikatos priežiūros paslaugų. Procedūrų atlikimo būtinumas reglamentuotas. Tyrimas pro makštį buvo atliktas siekiant patikslinti pirmeigės dalies padėtį ir tikslinti gimdos kaklelio atsivėrimą. Šiuo atveju ieškovė neatsisakė teikiamų paslaugų apie kurias buvo tinkamai informuota.

Ieškovė nurodė, kad 2016 m. spalio 21 d. naktį, apie 3 val., ieškovės vaisiui jau esą patekus į gimdymo taką, V. Mačiulaitienė kartu su O. Šimanskiene liepė ieškovei, jau sunkiai galinčiai judėti gimdyvei, atsistoti ir pereiti į kitą palatą.

Dėl šio ieškovės argumento atsakovas nurodė, kad ieškovė melagingai nurodo, jog „vaisiui jau esą patekus į gimdymo taką“ ji perėjo į kitą palatą. Ieškovei buvo pasiūlyta pasivaikščioti, taip siekiant paskatinti gimdymą, sumažinti skausmą, taip pat medicininiams personalui tikintis, kad kitoje palatoje (Gimdymo namuose palatos yra skirtingos, taip siekiama turėti kelis patogesnius variantus, kad pacientės galėtų pačios išsirinkti, kurios lovos ir patalpos, joms yra malonesnės), ieškovė galės patogiau atsigulti. Ši procedūra atliekama tam, kad vaisiaus galvutė susirastų tinkamą padėtį ir įsistatytų į mažąjį dubenį bei siekiant numalšinti skausmą. Metodikose patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos „Normalus nėštumas ir gimdymas“, nurodyta, kad gali būti taikomi nefarmokologiniai gimdymo skausmo malšinimo būdai (taikomi jei skausmas yra silpnas ar vidutinis, arba kaip papildoma priemonė malšinant didelį ir labai didelį skausmą). Vienas iš nefarmokologinių gimdymo skausmo malšinimo būdų yra tinkamiausios gimdymo pozos pasirinkimas, t. y. judėjimas, vaikščiojimas, dubens siūbavimas, tupėjimas, kelių-alkūnių poza, sėdėjimas ant specialių kamuolių ar kėdžių. Ieškovės argumentas dėl tariamai nerandamo vakuuminio ekstraktoriaus, laikomas išgalvotu, kadangi visų pirma šis aparatas yra mobilus, kad reikalui esant būtų galima jį atsivežti į reikiamą palatą, dėl tokios priežasties pacientės Gimdymo namuose nėra prašomos pereiti į kitą palatą, o šiuo atveju nebuvo medicininių indikacijų (partogramoje fiksuotas vaisiaus galvos nusileidimo aukštis - 3), taikyti vakuumekstrakcijos, kadangi tokioje ieškovės gimdymo situacijoje tokia procedūra neatliekama.

Atsikertant į ieškovės teiginį: „gyd. V. Mačiulaitienė stengėsi tiek ieškovę, tiek ir su ja buvusį sutuoktinį bauginti dėl būsimos operacijos rizikingumo“,- atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Gydytojo profesinės etikos kodekso 10 straipsnis nurodo, jog gydytojas gerbia paciento teisę nežinoti ar nebūti informuotam apie sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę, išskyrus atvejus, kai dėl paciento atsisakymo gauti informaciją gali atsirasti žalingų padarinių pacientui ar kitiems asmenims. PTŽSAĮ 6 straipsnis taip pat patvirtina, jog informacija apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę negali būti pacientui pateikiama prieš jo valią. Atsisakymą informacijos pacientas turi aiškiai išreikšti ir patvirtinti parašu, tačiau šie informacijos pateikimo pacientui apribojimai netaikomi, kai dėl paciento atsisakymo gauti informaciją gali atsirasti žalingų padarinių pacientui ar kitiems asmenims. Teismas vertina, kad teisingi atsakovo argumentai, jog šiuo atveju gydytoja negalėjo neatskleisti informacijos apie ieškovės fizinę būklę pačiai ieškovei, kadangi tokiu atveju būtų kilusi reali grėsmė ieškovei bei jos kūdikiui, todėl negalima vertinti, jog gydytojai pateikdami informaciją ieškovei, ją gąsdino. Šioje situacijoje gydytoja turėjo perteikti ir suprantamai paaiškinti susidariusią medicininę situaciją, kurios aplinkybės ir buvo išdėstytos ieškovei bei jos sutuoktiniui. Gydytojai turi pareigą informuoti savo pacientus ir šios funkcijos atlikimas negali būti laikomas ieškovės bauginimu, kai tai yra daroma nesiekiant paciento išgąsdinti, o priešingai- suprantamai paaiškinti.

Išdėstytoji šalių pozicija dėl ieškovės nurodomų neetiškų, nepagarbių, nerūpestingų, neatidžių atsakovės gydytojų veiksmų teikiant sveikatos priežiūros paslaugos ligoninėje, suponuoja išvadą, kad ieškovė turėjo išankstinį įsivaizdavimą apie gimdymą, tačiau gimdymas nevyko taip sklandžiai kaip ji tikėjosi, o Gimdymo namai siūlė tam tikrus problemos sprendimo būdus, kurie prieštaravo ieškovės įsitikinimams. Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo priverstas nukrypti nuo gimdymo plano, jog būtų tinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos tiek gimdyvei, tiek vaikui, ekspertai išvadose patvirtino tokio nukrypimo būtinumą ir teisingumą. Gydytojas nėra saistomas prievole pasiekti ir garantuoti paciento trokštamą rezultatą, gydytojas pirmiausia turi suteikti reikiamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Vertinant šalių ir liudytojų skirtingai nurodomus medikių V. Mačiulaitienės ir O. Šimanskienės teikiant sveikatos priežiūros paslaugos atliktus veiksmus ir pasakytas frazes, dar skirtingiau šalims jas interpretuojant, teismas neturi objektyvios galimybės neginčijamai ir tiksliai nustatyti, kurios nurodomos aplinkybės atitinka tikrovę, tačiau pagal dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir situaciją pagrindžiančių rašytinių įrodymų visumą labiau tikėtina, kad sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei buvo suteiktos laikantis gydytojo profesinės etikos principų, siekiant palaikyti santykius su pacientu. Kad abipusė pagarba ir pasitikėjimas pasiektas nebuvo, liudija teisme nagrinėjamas ginčas. Teismas vertina, kad abipusės pagarbos ir pasitikėjimo nebuvimas buvo sąlygotas objektyvių priežasčių, nulėmusių nukrypimus nuo pirminio gimdymo plano, kai vietoj planuoto natūralaus gimdymo buvo atlikta cezario pjūvio operacija. Profesinės etikos kodekso 3 str. nurodyta, jog gydytojo ir paciento tarpusavio santykiai grindžiami paciento sveikatos prioritetu, derinant jį su paciento autonomiškumo užtikrinimu. Teismas vertina, kad prioritetu buvo paciento sveikata ir nėra pagrindų konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. 1-1562, 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Vadovaujantis CK nuostatomis, civilinės deliktinės atsakomybės atsiradimą sąlygoja neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.).

Byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, todėl nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies, pagal CPK 98 straipsnį priteisiamos išlaidos už advokato pagalbą. Ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

Vadovaujantis CPK 10 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad teismas, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, turi teisę savo iniciatyva nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša. Nagrinėjamu atveju byloje, įvertinus ginčo turinį ir surinktus įrodymus apie privatų asmenį ir jo sveikatą, tikslinga apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo slaptumą, apsaugoti informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, todėl nustatytina, kad bylos medžiaga yra nevieša.

Teismas, vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Nustatyti, kad bylos medžiaga yra nevieša.

Ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė